Greičiausiai ir jūs ne kartą rytinės kavos likučius supildavote į gėlių vazoną? Kaip rašo „The Guardian“, įsitikinti kavos tirščių kaip trąšų veiksmingumu nusprendė botanikas Jamesas Wongas.
„Kadangi buvau kofeino draugas, nusprendžiau išmėginti, kaip veikia kavos tirščiai. Vasaros metu rūpinausi panašiomis dviem lysvėmis, kuriose augo pomidorai, salotos, žolelės ir gėlės, vieną jų tręšiau kavos tirščiais – kaip nurodyta, – jau atvėsusius juos užberdavau ant dirvos paviršiaus. Taigi, vasaros pabaigoje viena lysvė buvo padengta 2–3 cm storio kavos tirščių mulčio sluoksniu.
Kokie rezultatai? Jau po kelių savaičių lysvė, patręšta kavos tirščiais, atrodė kur kas blogiau nei buvusi be kavos tirščių. Augalų augimas sulėtėjo, kai kurių lapai pagelto, nukrito, dar kiti augalai išvis žuvo. Ir nors kai kurios kultūros atrodė ne taip blogai, tačiau ne ką geriau, nei jų „kaimynės“ gretimoje dirvoje be kavos tirščių.
Kodėl taip nutiko? Kavos tirščiuose yra daug kofeino (juose kofeino gali būti daugiau nei pačioje kavoje atsižvelgiant į paruošimo techniką), o tai gali slopinti augalų augimą. Tiksliau tariant – vyksta alelopatija, t. y. augalai išskiria tam tikras medžiagas, o jos veikia augančius šalia. Kofeinas kavos pupelėse slopina kitų sėklų daigumą. Taip pat vyrauja dar ir nuomonė, jog kofeinas blokuoja jaunų augalų šaknų augimą, dėl to užkertamas kelias maistingųjų medžiagų ir vandens įsisavinimui.
Pabrėžiamas ir dar vienas svarbus efektas, kad tirščiai gali turėti antibakterinį poveikį bei įtaką dirvos rūgštingumui. Trumpai tariant, kavos tirščių naudojimas skirtingoms kultūroms nėra vienodas, jis kinta, tačiau išvada viena – jie neatneša jokios didelės naudos, dėl kurios būtų verta rizikuoti.“
