Justinas portalui „Vakarų vėjai“ atvirauja, kad šis verslas traukia dėl nenutrūkstančio ryšio su tėvyne ir žmonių džiaugsmo, kai kiemuose atsiradęs lietuviškos pušies namelis jiems tampa prisiminimu apie senelių ir prosenelių gimtinę – Lietuvą.
Namelius iš Anykščių perka ir nuomai
Mintis atsivežti surenkamus lietuviškus namelius ką tik iš Čikagos atsikrausčiusiam Justinui kilo po pokalbio su draugu apie tuo užsiimančią įmonę Anykščiuose. Kėdainiškis pasakoja, kad per šiuos metus spėjo pasikeisti ir žmonių norai, ir mados.
Iš pradžių į tokius medinukus klientai Kalifornijoje dairydavosi ieškodami sandėliuko ir kiemo puošmenos, dabar nedidelius, vos 9–12 kv. m (100–120 kv. pėdų) medinukus įsigyja gyvenamosioms patalpoms ar papildomai atskirai erdvei darbui.
„Kalifornijoje dalis žmonių turi nedidelius namus ir kartais visai neturi dar vieno kambario darbui arba svečiams. O kiti tokį namuką savo kieme įrengia nuomai, nes mažiems vieno kambario namams Kalifornijoje dar nereikia leidimo“, – pasakoja Justinas.
Lietuvis džiaugiasi, kad nameliai žmonių kiemuose gali uždirbti ir pinigus: „Žmonėms trūksta vietos gyventi. Neseniai moteris pasistatė didesnį – 35 kv. m – namelį ir jį nuomoja už 1500 JAV dolerių (apie 1336 eurai) per mėnesį.“
Lietuviška pušis kieme – dalelė senelių ir prosenelių Lietuvos
Nameliai iš Anykščių jau tapo prieglobsčiu žmonėms, kurių namai sudegė per Kalifornijoje siautusius gaisrus, privačiomis erdvėmis moterų pagalbos centre, stovi legalioje kanapių plantacijoje kaip laikini namai čia plušantiems darbininkams. Bet labiausiai Justinas džiaugiasi, kai jie atsiduria lietuviškų šaknų turinčių žmonių kieme, kuriems šis medis reiškia daugiau nei paprasto būsto sienas.
Labiausiai Justinas džiaugiasi, kai jie atsiduria lietuviškų šaknų turinčių žmonių kieme, kuriems šis medis reiškia daugiau nei paprasto būsto sienas.
„Yra klientų, kurie gimę čia, bet turi senelį ar prosenelį lietuvį. Būna kartais, kad nusiperka nežinodami, atvežame namuką, pradedame statyti ir jie klausia, iš kur atkeliavo mediena ir iš kur kilęs aš pats. Ir jie taip apsidžiaugia sužinoję, kad medis atkeliavo iš Lietuvos, sako, jog tai bus jiems brangus senelių krašto priminimas“, – džiaugiasi Justinas.
Privalumas – lietuviškas medis be termitų
Kėdainiškis tikina, kad į namelių verslą visu pajėgumu nerti nenori, o per metus atveža maždaug 40 tokių lietuviškos pušies medinukų. Lietuviai įvertina lietuvišką medieną, o kiti tokiu gaminiu susivilioja dėl mažesnės termitų rizikos ar europietiško dizaino.
Justinas pripažįsta, kad medienos ir namukų galėtų gauti ir pigiau nei Lietuvoje, tačiau lietuviška kokybe jis pasitiki labiau, o toks verslas jam tapo dar tvirtesniu ryšiu su gimtine: „Pavyzdžiui, latviai gamina ir siūlo pigiau, tačiau sumokėdamas 100 JAV dolerių (89 eurai) daugiau, tu išlaikai ryšį su Lietuva, tai daug maloniau. Neatvežame Lietuvai milijonų, bet gal mano nameliai leidžia ten sukurti bent vieną darbo vietą“, – pasakoja lietuvis.
Vilniuje nereikia tiek tos lietuvybės, o išvažiavęs labiau įsitrauki, padedi ir daugiau darai dėl lietuvių.
Didesni patriotai nei jautėsi Lietuvoje
Į Jungtines Valstijas Justinas išvyko būdamas 21-erių, laimėjęs vadinamąją žaliąją kortą. Pirma stotelė čia buvo Čikaga. Lietuvis juokiasi, kad ten teko pradėti nuo žemiausio laiptelio: „Statybose buvau pagalbinio pagalbinis.“
Po penkerių metų Čikagoje šeima nusprendė persikelti į Los Andželą, kur žmona gavo darbo pasiūlymą. Dabar abu juokiasi, kad išvykę iš Lietuvos tapo dar didesniais šios šalies patriotais.
„Žmonės Lietuvoje situacijos nesupranta, mano, kad jeigu išvažiavai, jau esi išdavikas. Taip tikrai nėra. Mes išvažiavome, nebegyvename ten, bet taip pat mylime Lietuvą. Niekada nepasakyčiau, kad tapau amerikonu – aš esu Amerikoje gyvenantis lietuvis. Vilniuje nereikia tiek tos lietuvybės, o išvažiavęs dar labiau įsitrauki, padedi ir daugiau darai dėl lietuvių“, – atvirauja Justinas.
