Nors dviratininkai renkasi ir šalia populiaraus kurorto esančius Šventosios, Būtingės ir Nemirsetos miestelius, tačiau dalis jų dieną praleidžia ir pačioje Palangoje – juk būtent čia stūkso istorijomis apipintos vilos, parkai, paminklai ir laiko nesugadinta gamta.
O kad būtų lengva susigaudyti, Palangos turizmo informacijos centras (TIC) šiuos objektus sudėjo į dviračiams skirtus maršrutus. TIC turizmo vadybininkė Alma Slaboševičienė sako, kad į žemėlapius įtraukti objektai, kurie verti dėmesio, tačiau ne visiems yra žinomi.
„Kai kurie klausia – kodėl maršrute Palangos tiltas? Ir nors visi jį žino, bet su istorija, pastatymo metais nėra susipažinę. Atrinkome ir daug kitų įvairių istorinių, gamtos bei kultūros paveldo objektų, kuriuos būtų galima pravažiuoti su dviračiu. Jie pasirinkti dėl savo vertingumo ir įdomumo“, – tikina A.Slaboševičienė.
Kiekvienas dviratininkas, kaip sako pati Alma, yra individualus, tad sau mielas vietas, kurias norėtų aplankyti, gali pasirinkti pats. Vis dėlto ji smalsuoliams palengvina užduotį ir pateikia kelis svarbiausius bei daugiausiai dėmesio sulaukiančius objektus. Be to, ji pataria įsivertinti savo jėgas ir laiko sąnaudas, jog visos norimos vietos būtų aplankytos vos per vieną dieną.
Muzikinis fontanas
Kur rasti? Vytauto g. 71, Palanga.
Turizmo vadybininkė pataria kelionę pradėti nuo spalvingosios miesto vietos – muzikinio fontano. Tik neseniai miesto svečius džiuginti pradėjusi pramoga šiltuoju metų laiku turi ir specialų šou, kuriame pilna muzikos, šviesos ir vandens šokių. O jei važiuojant dviračiu norisi išgirsti patinkančią melodiją, ją galite pasirinkti parašę sms žinutę ir išsirinkę iš specialaus grojaraščio.
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Kur rasti? Vytauto g. 51, Palanga.
O kur toliau? A.Slaboševičienė svarsto, kad nevalia pamiršti ir miesto simboliu tapusios Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Prieš daugiau nei šimtą metų pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą pastatyta bažnyčia palangiškius ir miesto svečius žavi savo išskirtiniu neogotikiniu grožiu. Tad stabtelėti tiesiog būtina, nes galima pasigrožėti ne tik išore, bet ir užeiti į vidų – bažnyčios bokšte įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria gražioji Palanga.
Palangos kurhauzas
Kur rasti? Grafų Tiškevičių al. 1, Palanga.
Nors Palangos kurhauzas po restauracijos duris atvėrė vos prieš porą metų, tačiau šie metai miestui padovanojo daug išskirtinių renginių – vyko koncertai, parodos ir kiti svarbūs minėjimai. Vis dėlto Alma siūlo pažvelgti ir į istorinę pastato pusę, kurioje puikuojasi grafų Tiškevičių pavardė.
A.Slaboševičienė primena, kad prie pastato atsiradimo 1875–1877 m. prisidėjo grafas Juozas Tiškevičius, kuris pastatė erdvų restoraną ir pirmąjį kurorto viešbutį. Nuo tada kurhauzas tapo populiari poilsiautojų susibūrimo vieta.
Palangos skulptūrų parkas
Kur rasti? Vytauto g. 39 B/J. Simpsono g. 1A, Palanga.
Jei norisi prisėsti ant suoliuko, pailsėti po pasivažinėjimo, tai galima padaryti Palangos skulptūrų parke. Jis pačiame miesto centre, tad jį rasti nebus sudėtinga. O kad poilsis neprailgtų, galima pasigrožėti parke esančiomis 28 skulptūromis ir sužaisti šachmatų partiją su gigantiškomis jų figūrėlėmis.
„Tai yra mūsų gražusis parkas, kurį tikrai norisi aplankyti“, – šypsosi Alma.
Vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“
Kur rasti? Birutės al. 34, 36, Palanga.
Romeo ir Džiuljeta ne tik Veronoje, bet ir Palangoje. A.Slaboševičienė primena, kad miestas garsėja ir savo vilų gausa, o labiausiai – dėl 1890-1905 m. pastatytų dvynių „Romeo“ ir „Džiuljetos“. Nors neišliko tam laikotarpiui būdingų perimetrinių balkonų, iki šiol prisimenamos romantiškos istorijos – pasirodo, šiuose balkonuose buvo bendraujama ir flirtuojama. O vėliau, kaip pasakoja Alma, viloje buvo pensionatas, sanatorija, „Jūratės“ poilsio namai.
Tačiau tai nėra vienintelė dėmesio verta vila – savo išskirtiniu dizainu bei istorija žavi ir „Šilelio“, „Mahortos“, Buršteino, „Baltosios“, ,,Anapilio“, „Jūrapilio“ vilos.
„Kartą vedžiau vietiniams gyventojams ekskursiją ir norėjau parodyti nuostabią vilą („Anapilio“ vila – red. past.), kurioje šiuo metu įsikūręs Palangos kurorto muziejus. Jie buvo pasimetę, nes apskritai nežinojo, kad yra toks muziejus. Tad galiu iš patirties pasakyti, kad, kai žmonės sako, jog šimtą kartų nieko nematė toje Palangoje, tai nėra tiesa“, – tikina moteris.
Žemaičių kalnelis
Kur rasti? Birutės parkas, Vytauto g. 15.
Norintiems daugiau gamtos, Alma siūlo užsukti į Birutės parką, kuriame dviratininkai ne tik atsipūs nuo miesto šurmulio, bet ir susipažins su turtinga istorija. Beje, po Birutės parką dviračiais važinėti draudžiama, tad nuo savo dviratės transporto priemonės teks trumpam nulipti – parko takeliais ją reikės varytis greta.
Tačiau trumpam nulipti nuo dviračio ir panirti į Birutės parko kuždamas paslaptis tikrai verta – pasirodo, ant Birutės kalno XII–XIII a. vyko tikras gyvenimas, kur prieš daugelį amžių buvo įsikūrusi senovinė Palangos gyvenvietė. Vėliau šioje vietoje buvo laidojami žmonės, vyko įvairūs ūkio darbai, o žymieji Tiškevičiai pastatė ir pavėsinę. Taip pat rasta ir istoriją liudijančių objektų – iš gintaro lipdytos keramikos, akmeninių galąstuvų ir kitų svarbių daiktų.
Tautos vado ąžuolas
Kur rasti? Vytauto g. 15, Palanga.
A.Slaboševičienė pastebi, kad dalis miesto svečių nežino apie itin svarbų objektą, kuris slepiasi Birutės parke – tai Lietuvos Prezidento Antano Smetonos ąžuolas. Jis šioje vietoje atsidūrė 1934 m., kai prezidentui suėjo 60-imt, ir buvo nutarta šią dieną paskelbti tautos švente. Šia proga Kaune, Marijampolėje, Smiltynėje, Palangoje bei dar daugelyje kitų vietų buvo pasodinti tautos vadovo garbei skirti ąžuolai.
Didingas medis yra dar neįprastesnėje vietoje – Birutės kalno papėdėje. „Šios vietos skatina savyje pažadinti smalsumą, nes ne visi žino, kodėl parke yra toks Tautos vado ąžuolas. Tai turtinga istorija, kuri žmonėms turėtų būti įdomi“, – mano ji.
Oranžerija
Kur rasti? Vytauto g. 15, Palanga.
A.Slaboševičienė turi pasiūlymą ir augalų mylėtojams – tai Palangos botanikos parko oranžerija. Jei smalsiems keliautojams pasiseks, šie galės patekti ir į rengiamas gėlių bei meno dirbinių parodas. O jei ne, galima pasigrožėti egzotiniais augalais.
„Nors į parką užsuka daug lankytojų, bet pati oranžerija ne kiekvienam žinoma. Aišku, čia taip pat reikės vestis dviratį, nes parke negalima juo važiuoti. Tačiau manau, kad tai nėra problema, norint grožėtis gamta“, – įsitikinusi Alma.
Pajūrio regioninis parkas
Paskutiniu kelionės tikslu turėtų būti tai, kuo Palanga labiausiai ir traukia poilsiautojus – savo pajūrio regioniniu parku. Nors maždaug pusė parko teritorijos yra jūroje, tačiau žemyninio pajūrio ruožas atveria nuostabias vietas, kuriomis galima grožėtis važiuojant dviračiu.
„Tiesiog neįmanoma nesusigundyti šia pramoga. Ar tai bus geras oras, ar blogas, galima prisitaikyti. O pavargę susirasite poilsiavietę, nulipsite nuo dviračio, pasivaikščiosite ir užkąsite“, – sako Palangos turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė bei priduria, kad šie objektai leidžia ugdyti žmonių smalsumą ir žinias apie savo kraštą.