Pasidalinusios nuotraukomis socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Neatšaukti atidarymai“, moterys sulaukė daug dėmesio ir palaikymo. „Kaip gera žiūrėti į šias spalvingas, meniškas, linksmas moteris“, „gražios, linksmos, stilingos“, „nuo spalvų ir laisvės sužydi moteris“, – tokių ir panašių atsiliepimų sulaukė keturios fotosesijos dalyvės.
Prie senos trobos, netoli Šiaulių esančio kaimo sodyboje fotosesiją surengusios moterys – Irena Berštienė, Inga Radavičienė, Arūnė Galinskienė, Edita Varnelienė – yra draugės.
„Pirmą kartą nuotrauką į feisbuką įdėjau nedrąsiai. Tačiau taip norėjosi pasidalinti emocija“, – 15min sakė I.Berštienė.
Pasak šiaulietės, idėja atsirado labai paprastai, mat nuolat bendraujančios trys draugės – Irena, Arūnė ir Edita – yra kūrybingos ir kuriančios.
„Aš labai mėgstu fotografuoti, tačiau nesu profesionalė. Tiesiog domiuosi tuo nuo vaikystės. Kita iš mūsų kuria lėles. Visos esame dirbančios savo darbus, tačiau turinčios ir pomėgius, o vaikai mūsų – jau užauginti. Kai visos trys susitinkam, vis kažką sukuriam. Taip ir atsirado mintis fotosesijai su ryškiais, gražiais rūbais. Tarsi mūsų gražios draugystės įprasminimas. Galbūt norėjome pasirodyti kitaip, kad esame kitokios? Norėjome tiesiog smagiai praleisti laiką“, – kalbėjo I.Berštienė.
Tačiau fotografavimuisi reikėjo vietos, reikėjo, kad fone būtų ir siena. Tada moterys atsiminė, kad netoliese, Šiaulių esančiame Vileikių kaime, kita jų bičiulė Inga turi sodybą.
„Ten ji rengia ir šventes, esame buvusios sodyboje per Jonines. Šioje sodyboje yra troba ir labai graži siena. Taip ir atsidūrėm pas Ingą, o ji sutiko mus priimti.
Nuvažiavome jau pasiruošusius drabužius, daiktus. Savaime išėjo, kad pasiūlėm prisijungti ir Ingai, kuri mielai sutiko. Ji – šarminga moteris, su ekspresija. Taip smagiai mes visos žiūrimės“, – pasakojo Irena.
Pirmoji fotosesija visoms patiko, todėl moterys nutarė toliau ieškoti drabužių, kitų spalvų ir ją pratęsti.
Drabužių paieškos užtrukdavo apie savaitę. Moterys išnaršė savo spintas, kai ką skolinosi, kai ką dažė, taip pat ieškodavo jų dėvėtų drabužių parduotuvėse.
„Drabužis turi būti ir įdomus, su mintimi. Jei mes visos būtumėm su gražiomis balinėmis suknelėm, nežinau, ar būtų taip pat smagu. Rinkdamas drabužį tarsi sugalvoji personažą.
Dėvėtų drabužių parduotuves visas iššukavom. Nebeskaičiuoji pinigų, kai užverdi. O paskui žiūri, kad gal kokių ryškesnių marškinėlių norisi ne tik fotosesijai, bet ir visam laikui.
Kodėl pirmą kartą nedrąsiai nuotrauką paviešinau feisbuke? Nes juk mes kažkaip kitaip moterį pateikiam. Galbūt ne tokią glamūrišką, o tiesiog spalvingą.
Vienu metu pati pagalvojau: mes, moterys, esame tokios gražios be viso to išpuoselėjimo, paruoštų šukuosenų, makiažų. Mes gražios pačios iš savęs“, – mintimis dalijosi I.Berštienė.
Paklausta, kas nuotraukų autorius, pašnekovė nusijuokia: „Fotoaparatas. Labai smagus procesas buvo. Fotoaparatas ant stovo, užstatau laikmatį. Prieš tai visos peržvelgiam, kaip stovėsim, o kai užstatau laikmatį – pati greitai nubėgu į man paliktą tarpą. Paskui visos keturios lekiam pažiūrėti, kas gavosi. Jei kojos ne taip, galva ne taip – vėl iš naujo.“
Kalbėdama apie fotosesijas, Irena pastebėjo, kad po jų kitokiu žvilgsniu ėmė žiūrėti į spalvas: „Jos labiau džiugina. Lyg ir nematydavai tų spalvų, lyg erzino, o dabar pamatau ryškesnę spalvą, ir man taip gera. Spalvos veikia žmones. Nori to ar nenori, bet spalvos yra mūsų emocijos.“