Vis dėlto pastebėta, kad daugeliui žmonių kritinė riba yra vidutiniškai trys paros, t. y. apie 70 valandų. Kas tada? Prasideda spalvotos haliucinacijos, sutrinka regėjimas, atmintis, ima krikti psichika – žodžiu, prasideda „kosmosas“...
Tiesa, pasitaiko pasaulyje ir tokių žmonių, kurie gali būti nemiegoję, regis, ištisą amžinybę. 1964 m. septyniolikmetis amerikietis Randy Gardneris pasiekė pasaulio rekordą be miego išbuvęs net 264 valandas, arba 11 parų. Po eksperimento jis pamiegojo apie 14 valandų ir atsikėlė visiškai žvalus ir pailsėjęs. Mokslininkams tiksliai paaiškinti šio fenomeno nepavyko. Jie teigė, jog kai kurie žmonės geba sąmoningai reguliuoti savo miegą.
Paaiškinimą 2007-aisiais bandė rasti britas Tony Wrightas. Jis pasiryžo sumušti R. Gardnerio rekordą, pasitelkęs labai savitą būdą – akmens amžiaus žaliojo maisto dietą. 15 metų tyrinėjęs miego mechanizmą, jis išvedė štai tokią teoriją: skirtingoms žmogaus smegenų pusėms reikia skirtingo laiko miegoti. Na, o žaliavalgiška dieta esą padeda lengvai pereiti iš pavargusios smegenų pusės į mažiau pavargusią. Kiek ta teorija teisinga, sunku pasakyti, tačiau Tony Wrightui ji padėjo nemiegoti lygiai 11 parų.
