– Vasara prasidėjo karščio rekordais – apie juos ir pakalbėkime. Kokia buvo fiksuota aukščiausia temperatūra? Kaip vasaros pradžia skiriasi šiais metais, palyginti su keleriais praėjusiais metais?
– Išties su birželio pradžia pas mus taip simboliškai atėjo tokie karščiai. 30 laipsnių pagal meteorologiją yra laikoma kaitra. Trečiadienį ir ketvirtadienį buvo sumušti temperatūros rekordai – birželio 5 d. Kaišiadoryse buvo 32,8 laipsnio, birželio 6 d. sumuštas rekordas Pakruojyje – 31,8 laipsnio šilumos. Daugumoje stočių tomis dienomis buvo sumušti rekordai, o tai reiškia, kad anksčiau nebuvo tokios aukštos oro temperatūros. Birželio mėnesiui būdingos tokios karščio bangos, tik kasmet tą klimatinę rekordinę kartelę pastumiame į viršų.
– Praėjusi vasara buvo itin karšta, 2017-ųjų gana vėsi, kokia laukia šiemet? Koks bus birželis, liepa ir rugpjūtis? Ar tikėtis karščio bangų?
– 2017-ieji buvo patys lietingiausi metai Lietuvos istorijoje. Kai kurių mėnesių kritulių kiekio norma buvo viršyta du ar tris kartus kai kuriose meteorologijos stotyse. 2018-ieji – priešingai, buvo karšti, sausi, turėjome sausrą. Šiais metais prasidėjo ankstyvoji sausra, o šių metų balandis buvo pats sausiausias istorijoje.
Kalbant apie prognozes – pagal meteorologijos teoriją prognozuoti į ateitį daugiau kaip dvi savaites nereikėtų, nes tikslios prognozės sudaryti negalime. Tačiau, remiantis ilgalaikiais prognozių modeliais, kelių savaičių orų gaires galime sudaryti.
2017-ieji buvo patys lietingiausi metai Lietuvos istorijoje, o šių metų balandis buvo pats sausiausias.
Numatoma, kad birželio antra pusė bus apie 1,5 laipsnio šiltesnė, negu yra įprasta, ir šiek tiek sausesnė – turėtume sulaukti mažiau kritulių. Šaltesnių, šiltesnių periodų visada būna, ir tai yra normalu, tačiau bendra tendencija tokia, kad antra birželio pusė nebus šalta. Liepa taip pat numatoma vidutiniškai apie 1 laipsniu šiltesnė, o kritulių kiekis – gana įprastas mūsų klimatui. Taigi liepa laukia vasariška, šiltesnė ir su lietumis, kaip įprastai.
– Dar ankstoka kalbėti apie Jonines ir tiksliai prognozuoti, kokios jos laukia, tačiau jau beveik įprasta, kad dažniausiai per jas lyja.
– Yra toks mitas, bet jis statistiškai patikrintas – tik kas trečias Jonines galime tikėtis nedidelio kritulių kiekio. Dvejas iš trejų Joninių turime lietingas dienas, nes birželio 23 ir 24 d. yra didesnė kritulių tikimybė.
– Na, kaip bus šiemet, netrukus pamatysime. Be vasaros, norisi dar truputį pakalbėti apie tai, kaip klimato kaita apskritai iki šiol pasireiškė Lietuvoje – kokie tie pokyčiai skirtingose Lietuvos vietose ir skirtingais sezonais?
– Pakilo vidutinė oro temperatūra – tai labiausiai eskaluojamas rodiklis, tačiau klimato kaita nėra tik oro temperatūros kilimas. Jei žvelgtume nuo 1961-ųjų, vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo apie 2,2 laipsnio. Atrodytų, nedidelis skaičius, bet, kaip vidutinei metų temperatūrai, tai yra labai daug.
Jei temperatūros kilimą skaidytume pagal sezonus, labiausiai sušilo žiema – daugiau kaip 3 laipsniais, antroje vietoje – pavasaris, oras sušilo 2,5 laipsnio, vasarą temperatūra pakilo iki 2 laipsnių, mažiausi pokyčiai įvyko rudenį – temperatūra pakilo apie 1 laipsnį.
– Ar galime kalbėti apie kokias nors prognozes ateičiai – galbūt ateis diena, kai mūsiškė žiema nebesiskirs nuo vėlyvo rudens ar ankstyvo pavasario?
– Ne, Lietuvoje koks nors sezoniškumas vis tiek bus, galbūt tik skirtumas kiek mažės – t.y. ne tokios šaltos žiemos, karštesnės vasaros. Tačiau Lietuvoje niekada nebus vieno sezono, nes mus riboja platuma, saulės spindėjimo trukmė žiemą dėl klimato kaitos nepailgės.
Numatomos tendencijos, kad vidutinė oro temperatūra kils, mažės žiemos parametrai, daugės pavojingų reiškinių: karščio bangos, škvalo linijos ir pan., daugės ekstremalesnių oro sąlygų, kai kelias savaites gali išvis nelyti, paskui ateiti liūtys, po jų – vėl sausasis periodas. Kitaip tariant, klimato kaita pas mus labiau pasižymi ekstremalesniais orais.
– Klimato kaita turi įtakos ir vandens lygiui, sakoma, kad šio amžiaus antroje pusėje–pabaigoje Baltijos jūros lygis gali pakilti nuo 0,5 m iki metro. Ar tai tiesa? Ir kuo tai gresia?
– Tokios ilgalaikės prognozės yra sudaromos naudojant žmonių socialinius scenarijus – kaip vystysis žmonės, kokią energetiką naudos ir kiek jų bus pasaulyje. Tų scenarijų yra daug ir prognozės spektras priklauso nuo scenarijų pasirinkimo. Tačiau visi jie rodo, kad klimatas ir toliau keisis, o tai daro poveikį vandenynų ir jūrų temperatūrai.
Vandens lygis daugiausia kyla ne dėl to, kad tirpsta ledynai, o dėl to, kad šyla jūros vanduo – tai yra terminis plėtimasis.
Tiesa, vandens lygis daugiausia kyla ne dėl to, kad tirpsta ledynai, o dėl to, kad šyla jūros vanduo – tai yra terminis plėtimasis. Ledynų tirpsmo vanduo sudaro apie 20–30 proc. paties pakilimo, o visa kita susiję su papildomais terminio plėtimosi efektais.
Baltijos jūra yra gana uždara, tad visai tikėtina, kad po beveik amžiaus jūros vandens lygis galėtų pakilti 0,5 metro. Kokie padariniai lauktų, galime aptarti atsižvelgdami į tai, kaip dabar mūsų pajūris yra veikiamas vandens lygio, ypač tada, kai ateina audros rudenį, žiemą, Baltijos pakrantė yra nuplaunama, smėlis išnešamas ir ji nukenčia. Tai įsivaizduokime, jei dar pridėtume keliasdešimt centimetrų kaip bazinį jūros lygį ir dar papildomai su klimato kaita stiprėja vėjas, vadinasi, per audrą jis irgi būtų stipresnis, tad poveikis galėtų būti didesnis.
Nerimauti turėtų ir prie upių gyvenantys žmonės, kurie ir dabar patiria, pavyzdžiui, tam tikrus periodinius Nemuno išsiliejimus iš vagos. Pakilus baziniam Baltijos jūros lygiui, Nemuno lygis taip pat būtų paveiktas, aplink gyvenantys žmonės, ekologija, antropogeniniai dariniai taip pat galėtų nukentėti.
– Anksčiau prognozės buvo drastiškos, buvo kalbama, kad jūra galėtų užlieti didelę dalį Palangos. Ar vis dar yra tokių nuogąstavimų?
– Priklauso, kaip vystysis vandens kilimas. Palangos užliejimas priklauso nuo to, kaip miestas bandys nuo to apsisaugoti. Žinoma, geriausia savisauga yra negyventi ten, kur yra pavojus. Bet turime tokią nuostabią pakrantę, žmonės nori ten gyventi, poilsiauti, tad ateityje dėl vandens lygio kilimo teks imtis drastiškesnių priemonių, kad būtų apsaugoti ir žmonės, gyvenantys kurortiniuose regionuose, ir mūsų smėlėti paplūdimiai.
Palangos užliejimas priklauso nuo to, kaip miestas bandys nuo to apsisaugoti.
– Na, ir pabaigai – koks laukia šis savaitgalis? Ar verta pakuotis kuprinę ir keliauti į pajūrį?
– Kuprines krautis ir keliauti į pajūrį galima ir žiemą, viskas priklauso nuo poreikio (šypsosi). Savaitgalis turėtų būti šiltas, oro temperatūra gali pakilti ir iki 30 laipsnių.
Vakarų Lietuvoje bus kiek vėsiau, nes pasikeis vėjo kryptis, o jūra, kadangi dar nėra įšilusi, neš vėsesnį orą į pajūrį. Ten galime tikėtis iki 22 ar 23 laipsnių šilumos, tačiau tokiu karštu oru formuojasi ir kamuoliniai debesys, taigi lietus su perkūnija gali pradžiuginti arba nuliūdinti poilsiautojus.
Šeštadienį oras turėtų būti panašus į penktadienio, sekmadienį bus kiek vėsiau, tačiau oro temperatūra kai kur taip pat gali pakilti iki 30 laipsnių, o pirmoje dienos pusėje rytiniuose rajonuose gali šiek tiek palyti, bet lietus nebus ištisinis.
