1. Robert M. Pirsig „Dzenas ir motociklo priežiūros menas. Vertybių tyrinėjimas“
Kelionių knyga (tėvas ir sūnus 17 dienų keliauja iš Minesotos į Kaliforniją) ir filosofinis veikalas – ilgi pokalbiai. Autorius – retorikos profesorius ir motociklų entuziastas – mirtinas derinys (nieko keista, kad knygą pradžioje atmetė daugiau kaip 100 leidėjų). Keli trūkumai – knyga – bibliografinė retenybė, gana stora (apie 500 puslapių) ir ją užvertus norisi leistis į kelią. Juk „atostogaudamas motociklo balne matai tuos dalykus tokiomis akimis, kokiomis niekados į pasaulį nepasižiūrėtum.“
2. Bill Bryson „Trumpa istorija beveik apie viską“
Viena geriausių (ir, kas svarbu – įdomi) knygų, padedančių užpildyti gamtos ir tiksliųjų mokslų spragas, jei vidurinę baigėte seniai ir diskusijoje operuojate faktais, kuriems mažiausiai 20 metų. Metas atsinaujinti – juk žinios sensta, o technologijų visuomenėje – dar ir labai greitai. Aišku, 2003 m. leidinys šiandien – ne pirmo šviežumo, tačiau tai – puikus postūmis domėtis ir ieškoti naujausios informacijos. Ir tebūnie proto galia su jumis (nieko nėra baisiau, kai žmogus turi gamtos dovanotas smegenis, o naudotis jomis atsisako!)
3. Viktor Frankl „Žmogus ieško prasmės“
Būtina skaityti visoms, kurios įsitikinusios, kad jų gyvenimas sunkus ir nemielas, o kojinėje nubėgusi akis (pavyzdžiui) prilygsta visatos katastrofai. Psichiatro (Franklis jau buvo gavęs Amerikos vizą, tačiau galiausiai jos atsisakė, nes negalėjo išvežti tėvų), išgyvenusio Holokaustą ir kalėjusio koncentracijos stovykloje, knyga blaiviu ir filosofiniu požiūriu prilygsta Balio Sruogos „Dievų miškui“, tik dar pateikia naudingos informacijos. Viena iš knygų, išties formuojančių filosofinį žvilgsnį į pasaulį. Ir nė kiek nepasenusi nuo 1946 m., kai buvo pirmąkart išleista.
4. Art Spiegelman „Maus“
Pulitzerio premija (nepamirškim, kad jos steigėjas Josephas Pulitzeris, vienas iš geltonosios spaudos pradininkų, geidavo, kad ja įvertinami kūriniai teiktų ir pramogą auditorijai, ir patenkintų smalsumą) įvertinta grafinė istorija, apie Holokaustą, nacių bei žydų ir tėvų bei vaikų santykius. Atsargiai – herojai neįprasti, o tokia lietuvių kalba gali išgąsdinti net didžiausius kalbišių nemylėtojus. Tai – ne klaida, o autoriaus sumanymas ir vertėjų išradingumas. Netiks sergančioms dėl politkorektiškumo ir besipiktinančioms, kad nebėra nieko šventa.
5. Ernest Hemingway „Kam skambina varpai“
Jei skaitėte šią knygą, ar atkreipėte dėmesį, kad jos veiksmas tetrunka 68 valandas?! Kažkada ši knyga buvo pervertinta sovietų ir pagrindiniai akcentai dėti ties kova su fašizmu, tačiau reikėtų perskaityti ją neideologinėmis akimis. Bent jei jums dar ne šimtas metų ir aistra gyventi, mylėti, turėti idėjų bei klysti dar neišblėsusi. Juolab neseniai minėtos rašytojo mirties 54-osios ir gimimo 116-osios metinės ir, šiaip ar taip, ne tik sovietiniai kritikai laiko Hemingway‘ų vienu svarbiausiu XX a rašytojų.
6. Haruki Murakami „Kafka pakrantėje“
Kafka – bet ne tas, kuris parašė „Procesą“, o penkiolikmetis paauglys iš Japonijos, ir ne visai sveikas ponas Nakata, galintis kalbėti su katėmis, kelionės, magiškasis realizmas ir firminis Murakami stilius, turintis daugybę gerbėjų... Tinka pažinčiai su rašytoju.
7. Antoine de Saint-Exupéry „Mažasis princas“
Viena labiausiai cituojamų ir būtent dėl to visus labai nervinančių lakūno ir rašytojo knygų. Metas atgaivinti prisiminimus ir susidaryti savo nuomonę (sufleruojame – gero teksto čia daugiau nei frazė apie atsakomybę už tuos, kuriuos prisijaukinome).
8. Cormac McCarthy „Kelias“
Dar vienas Pulitzerio premijos laureatas (beje, filmas „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ irgi sukurtas pagal McCarthy knygą) ir dar viena „kelio knyga“. Beviltiškiau nei Keruako romanas tuo pačiu pavadinimu ar „Dzenas ir motociklo priežiūros menas“, tačiau ir artimiau nūdienos realijoms.
9. Gabriel Garcia Marquez „Šimtas metų vienatvės“
Tikras magiškojo realizmo pavyzdys bei gerų minčių šaltinis („... literatūra – geriausia pramoga, sugalvota, kad būtų galima pasityčioti iš žmonių“; arba – „jis taip uoliai lindo jai į sielą, kad ieškodamas naudos rado meilę, taip stengėsi užvaldyti jos širdį, kad pamilo pats“).
10. Dale Carnegie „Kaip susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms“
Per drąsu sakyti, kad tai – vienintelė knyga, kurios pakanka norint pagauti sėkmės paukštę, tačiau įvertinant, jog ji parašyta ketvirtajame dešimtmetyje, Carnegie patarimai ir stilius visiškai aktualūs. Be to, rašytojas nekalba pardavimų vadybininko maniera, kaip daugelis nūdienos tokio tipo kūrinių autorių.
Į privalomų perskaityti knygų sąrašą pagal reddit.com dar įeina:
- Fiodoras Dostejvskis „Nusikaltimas ir bausmė“
- Fiodoras Dostejvskis „Broliai Karamazovai“
- Albert Camus „Svetimas“
- Frank Herbert „Kopa“
- Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“
- L. M. Montgomery „Anė iš Žaliųjų mansardų“
- Ray Bradbury „451° Farenheito“
- Shel Silverstein‚ „Dovanų medis“
- Harper Lee „Nežudyk strazdo giesmininko“
- George Orwell „Gyvulių ūkis“
- Erich Maria Remarque „Vakarų fronte nieko naujo“
- Alexandre Dumas „Grafas Montekristas“
- Philip K. Dick „Ar androidai sapnuoja elektrines avis“
- Joseph Heller „22-oji išlyga“
- Kurt Vonnegut „Skerdykla Nr. 5“
- Douglas Adams „Keliautojo kosmostopu vadovas po galaktiką“
- Aldous Huxley „Puikus naujas pasaulis“
- Daniel Keyes „Gėlės Aldžernonui“
- George Orwell „1984“
TAIP PAT SKAITYKITE: Asmeninis miesto gidas: 11 užburiančių Londono vietų
