Kodėl draudžiamos šunų kupiravimo operacijos negalima lyginti su kastravimu?

Išimtis taikoma gyvūnų kastravimui ir esant kitais teisės aktuose numatytais atvejais arba atliekant veterinarines procedūras veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šunų ausų, uodegos trumpinimas (kupiravimas) yra visoje Europos Sąjungoje¹ draudžiama operacija, daugeliu atveju atliekama tam tikrų veislių šunims tik dėl kosmetinių priežasčių. Lietuvoje kupiruoti gyvūnus draudžiama nuo 2004 m.

Nepaisant draudimų, Lietuvoje dažnai pastebime Amerikos stafordšyro terjerus, pitbulterjerus, Azijos aviganius, dobermanus ir kitų veislių šunis su trumpintomis ausimis. Šunų kupiravimo šalininkai šią procedūrą lygina su kastracija – neva, jei galima operuoti šunis juos kastruojant / sterilizuojant, tai kodėl kupiravimas trumpinant ausis ar uodegas yra griežtai draudžiamas?

Anot nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, šunų kupiravimas jokiu būdu negali būti lyginamas su kastracija / sterilizacija:

GGI nuotr./Kodėl draudžiamos šunų kupiravimo operacijos negalima lyginti su kastravimu?

„Kastracija yra visame pasaulyje pripažinta saugia operacija, kuria ne tik kontroliuojama gyvūnų populiacija, bet ir gali padėti išvengti sveikatos problemų. Kastravimas ir sterilizavimas sprendžia Lietuvoje itin opią beglobių šunų ir kačių problemą. Tai daroma ir visose pažangiose šalyse. Jokio kito humaniško būdo kaip būtų galima kontroliuoti keturkojų augintinių skaičių – nėra. Tuo tarpu kupiravimas – tik dėl grožio ir mados atliekama operacija, sukelianti gyvūnui kančią, neigiamai veikianti gyvūno elgesį ir sveikatą“ – apie tai, kodėl Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, šunų kupiravimas yra draudžiamas, pasakoja GGI vadovė.

Šiame straipsnyje kviečiame pasigilinti į argumentus, kodėl keturkojų augintinių kastracijos negalima lyginti su kupiravimu.

Kastruojant kontroliuojama beglobių gyvūnų populiacija

Nesterilizuotas kates ir šunis reikia nuolat saugoti, kad jie per rują nepabėgtų. Nenusaugojus augintinio ir jam nors trumpam palikus namus, didelė tikimybė, kad šuns ar katės patelė atsives nepageidaujamų palikuonių.

Anot nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, ypatingai nuo didesnių miestų nutolusiose vietovėse, rajonuose gyvūnai nėra sterilizuojami. Vis dar pasitaiko atvejų, kai patelei susilaukus šuniukų, jais brutaliais būdais atsikratoma.

Surasti namus visiems šeimininkų ieškantiems beglobiams šunims, ypač mišrūnams, – labai sudėtinga, prieglaudos perpildytos. Deja, namų ieškančių beglobių gyvūnų kelis kartus daugiau nei žmonių, kurie būtų pasirengę juos priimti į savo namus.

„Vienintelis kelias sumažinti beglobių, bešeimininkių ir niekam nereikalingų, prastomis sąlygomis laikomų šunų ir kačių skaičių – yra juos sterilizuoti, kastruoti. Tik taip galima kontroliuoti naminių gyvūnų populiaciją šalyje, kitu atveju, ir toliau turėsime perpildytas prieglaudas ir girdėsime istorijas apie miške paliktus mažus šuniukus, valkataujančius, neprižiūrėtus, sergančius gyvūnus“ – apie būtinybę sterilizuoti ir kastruoti naminius gyvūnus pasakoja B.Vaitiekūnaitė.

Nesterilizuojant ir nekastruojant gyvūnų, jų populiacija auga labai sparčiai. Pavyzdžiui, viena sveika katė per metus gali atsivesti iki 18 kačiukų, o jei tokių kačių mieste yra 1 000, tai benamių kačių populiacija mieste per metus gali išaugti net iki 18 tūkstančių.

Kai kuriuose Lietuvos miestuose ir rajonuose organizacijos, bendradarbiaujančios su savivaldybe, vykdo programą „Pagauk-sterilizuok-paleisk“ (PSP), kurios metu sterilizuojamos beglobės katės, kastruojami beglobiai katinai. Tai labai veiksminga programa, kurios metu gyvūnų populiacija yra mažinama humanišku metodu. Deja, PSP programa vykdoma ne visoje Lietuvos teritorijoje, nes ne visos savivaldybės skiria biudžeto lėšų minėtos programos vykdymui. Todėl tam tikruose taškuose, kuriuose didelė beglobių kačių sterilizacija, šią programą vykdo ir pavieniai savanoriai apmokėdami veterinarines procedūras asmeninėmis lėšomis.

Tuo tarpu šunų ausų, uodegos trumpinimo operacija yra beprasmė procedūra, kuria nėra sprendžiamos jokios su gyvūnų auginimu ar jų sveikata susijusios problemos.

„Šunys kupiruojami tik dėl mados. Įsivaizduojama, kad tam tikrų veislių šunys turėtų atrodyti „grėsmingai“, todėl siekiama, kad jų ausys būtų „stačios“. Ir tik dėl tokių kosmetinių priežasčių imamasi gyvūnus nelegaliai žaloti. Veterinarai, atliekantys tokias nelegalias procedūras net gali prarasti licenciją, tačiau net tai dalies veterinarijos specialistų nuo nelegalių operacijų neatgraso“ – apie kupiravimo žalą pasakoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Kastruoti ir sterilizuoti šunys ir katės gyvena ilgiau

Atlikti tyrimai rodo, kad kastruotų ir sterilizuotų šunų ir kačių vidutinė gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei tų, kurie nebuvo sterilizuoti. JAV atliktas tyrimas, kurio metu buvo tirti daugiau nei 70,000 gyvūnų parodė, kad kastruotų šunų patinų gyvenimo trukmė buvo 13,8 proc. ilgesnė nei tų, kurie nebuvo kastruoti. Tuo tarpu sterilizuotų šuns patelių gyvenimo trukmė buvo 26,3 proc. ilgesnė nei tų, kurios nebuvo sterilizuotos. Vidutinė nekastruotų ir nesterilizuotų šunų gyvenimo trukmė yra 7,9 metų, o kastruotų ir sterilizuotų – 9,4 metų.

Trumpesnė nekastruotų šunų ir kačių gyvenimo trukmė iš dalies susijusi su rujos sąlygotu elgesiu. Rujos metu nekastruoti gyvūnai dažnai pabėga dėl ko gali pakliūti po automobilio ratais, pasiklysti, susižaloti. Taip pat patinai įsivelia į muštynes dėl ko kyla susižalojimų ir infekcijų rizika.

Kastruojant ir sterilizuojant gyvūnus sumažėja tam tikrų ligų, vėžinių susirgimų rizika. Nesterilizuotos šuns patelės patiria didesnę riziką sirgti pūlingu gimdos uždegimu, pieno liaukų vėžiu ir kitomis, su reprodukcine sistema susijusiomis ligomis. Nekastruoti patinai kur kas dažniau serga prostatos vėžiu.

Veterinarai šunų kupiravime dėl kosmetinių priežasčių neįžvelgia nei vieno teigiamo aspekto

Atvirkščiai, tai traumuojanti operacija, sukelianti gyvūnui didelį skausmą ir ilgalaikį diskomfortą.

Ausų ir uodegų trumpinimas šunims sukelia daugybę neigiamų sveikatos problemų – nuo operacijos, ilgo pooperacinio gijimo, gyvūno patiriamo skausmo iki klausos ir koordinacijos sutrikimų ir net fantominių skausmų visam likusiam gyvenimui.

Po ausų trumpinimo operacijos laukia sudėtingas gijimo laikotarpis: „Ausys yra skaudžios, jautrios, o jos dar ir rišamos, klijuojamos kad stovėtų. Tinkamai negydoma operacijos vieta gali užsikrėsti, įsimesti infekcija. Po tokios tik dėl „grožio” darytos operacijos stipriai sutrikdoma gyvūno sveikata“ –teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Taip pat dėl kosmetinių priežasčių trumpinant šuns uodegą rizikuojama gyvūno sveikata. Operacijos vietoje gyvūnui gali išsivystyti neuroma ar atsirasti auglys.

Kastruojant ir sterilizuojant išvengiama netinkamo naminių gyvūnų elgesio. Lytiškai subrendę nekastruoti šunys dėl poreikio poruotis gali būti agresyvūs, nubėgti toli nuo namų ieškant patelės dėl to dažnai pakliūva į avarijas, susižaloja. Kačių patinai konkuruoja dėl teritorijos, todėl peštynėse su kitais katinais patiria traumas bei kaip ir šunys yra linkę sprukti iš namų dėl ko iškyla rizika papulti po automobilio ratais. Nekastruoti katinai taip pat šlapimu žymi teritoriją ir taip apgadina interjerą, įsismelkia nemalonus kvapas.

Kupiravimas neigiamai veikia emocinę gyvūno sveikatą ir elgesį. Dėl skausmo ir diskomforto, patiriamo nukirpus ausis ar uodegą, gali pasikeisti gyvūno elgesys – jis gali tapti agresyvesnis ar, atvirkščiai, per daug vangiai reaguoti į aplinką, tapti apatišku. Tyrimai rodo, kad uodegos vizginimu šunys perduoda tokias emocijas kaip pyktis ir susijaudinimas, todėl neturėdamas uodegos šuo negali pilnavertiškai bendrauti su kitais šunimis, išreikšti savo emocijas.

Priežasčių, kada šuniui reikalinga ausų trumpinimo operacija dėl jo sveikatos yra nedaug – pavyzdžiui, kai ant ausies yra auglys, kurį reikia pašalinti ar ausis yra sužeista ir tik tada, kai tai, gydytojo veterinaro sprendimu, yra būtina dėl gyvūno sveikatos. Svarbu, kad tokiais atvejais yra leistina šalinti tik vieną, pažeistą ausį, tačiau ne abi, jei antroji yra sveika. Visais kitais atvejais gyvūno ausų, trumpinimas yra gyvūno žalojimas ir žiaurus elgesys.

„Kosmetiniais tikslais nelegaliai atliekamos šunų kupiravimo operacijos yra nesuderinamos su gyvūno prigimtimi, fiziologiniais poreikiais bei sukelia gyvūnui neatitaisomą žalą. Todėl labai prašome visų būti pilietiškais, informuoti VMVT arba GGI apie šunų savininkus arba užpildyti VšĮ “Šuniukų fėja” parengtą anketą, kurie nelegaliai savo šunims pašalina ausis, uodegas, taip pat pranešti apie tokias procedūras nelegaliai atliekančius veterinarus,“ – su problema kovoti kviečia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus GGI kviečia būti pilietiškais ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija.

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove

[1] Su tam tikromis išimtimis kai kuriose ES valstybėse.