Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones rūpintis gyvūnų gerove.
Tikime, kad gyvūnus mylinti bendruomenė seniai atsisakė tokių „pramogų“, tačiau kviečiame atlikti švietėjišką misiją ir paaiškinti žmonėms, kad fejerverkai pavojingi:
Žmonėms. Fejerverkų keliamas triukšmas daro neigiamą įtaką žmonių, kenčiančių nuo potrauminio streso sutrikimo, autizmo, psichologinei būsenai. Nuo garsaus fejerverkų sprogimo gali trūkti ausų būgneliai (ypač tai pavojinga kūdikiams). Nesuirusios smilkstančios dalelės ar neatsakingas fejerverkų naudojimas gali apdeginti žmogų, sužeisti veidą ar net nuplėšti galūnes. Fejerverkų sprogimai kelia stresą nuo karo Lietuvoje prisiglaudusiems ukrainiečiams.
Naminiams gyvūnams. Mokslininkai nustatė, kad fejerverkų labiausiai bijo šunys. Jų klausa palyginti su žmonių yra stipresnė net keturis kartus. Be to jie girdi ne tik tylesnius garsus, bet ir aukštesnius tonus. Nuo stipraus garso net būdami namuose gyvūnai patiria didžiulį stresą: katės slepiasi po lova ar tamsiame kamputyje, o šunys paniškai blaškosi ieškodami ramesnės vietos, loja ar staugia, gali net apsišlapinti ar pradėti naikinti namų apyvokos daiktus. Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais. Pasitaiko atvejų, kai fejerverkai sužaloja gyvūnų akis, snukius, galūnes ar net pražudo juos.
Laukiniams ir benamiams gyvūnams. Triukšmingi fejerverkai ypač pavojingi miesto paukščiams, čia gyvenantiems ar atklydusiems laukiniams gyvūnams ir miesto benamiams šunims, katėms – jie yra išbaidomi, gali sutrikti jų orientacija erdvėje, išsigandę jie ima blaškytis o, susidūrę su kliūtimi, gali net žūti. Gyvūnai, paukščiai per klaidą prisiėdę neirių šiukšlių, likusių po fejerverkų, gali apsinuodyti ar net mirti.
Orui. Teritorijose, kuriose intensyviai leidžiami fejerverkai, oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki dešimties kartų ir gali išsilaikyti nuo dviejų iki 14 valandų. Kartu į aplinką patenka fejerverkų sudėtyje esančios sveikatai ir aplinkai žalingos medžiagos – kalis, chloras, natris, magnis, aliuminis, siera.
Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore ypač pavojinga vaikams ir senjorams, širdies ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms. Dėl neteisingo pirotechnikos naudojimo žmonės patiria sunkius sužalojimus, dažniausiai galvos, veido, akių, galūnių.
Aplinkai. Naudojant fejerverkus lieka daug šiukšlių. Gatvėse paliktose pirotechnikos pakuotėse esančios cheminės medžiagos gali būti išplautos į paviršinius ir požeminius vandenis, teršia dirvožemį. Nesudegusios, smilkstančios detalės gali sukelti gaisrus.
Kaip apsaugoti augintinius nuo fejerverkų
Artėjant Naujųjų Metų nakčiai, kai bus šaudančių fejerverkus, kartu su gyvūnų elgsenos specialiste Ugne Nedzinskaite parengėme rekomendacijas, kaip padėti augintiniams iškęsti fejerverkus:
Fejerverkų metu laikykite gyvūnus namie
- Šaudant fejerverkams likite su augintiniais namuose, nevedžiokite jų – tai sumažina jų streso lygį bei padeda išvengti pabėgimo.
- Jei tik yra galimybė išvykite į užmiestį, sodybą, ten, kur nešaudo fejerverkai.
- Jei jūsų augintiniai gyvena lauko voljere, įveskite juos į patalpas, kad išvengtumėte gyvūno stresavimo ar net pabėgimo.
Fejerverkų metu nepalikite gyvūnų vienų
- Kadangi gyvūno reakcija į fejerverkus neprognozuojama, geriausiai būkite kartu su jais.
- Elkitės įprastai, nes gyvūnai atpažįsta jūsų išgąstį ir jį perima.
- Užimkite gyvūną, kad atitrauktumėte dėmesį nuo triukšmo.
- Jei matote, kad reikia – paguoskite gyvūną. Pavyzdžiui, jeigu gyvūnas ramiau jaučiasi ant jūsų kelių ar glostomas, tai jį reikėtų laikyti ant kelių ir glostyti, kalbinti ramiu balsu, sakyti gyvūnui žinomus malonius žodžius ir pan.
- Jei jau visgi tenka išvykti – palikite įjungtą šviesą, muziką ar televizorių.
Minimalizuokite triukšmą bei pabėgimo galimybę
- Sandariai uždarykite langus, orlaides, duris, angas, pro kurias gyvūnas gali išlįsti.
- Užtraukite užuolaidas – gyvūnai bijo ne tik garso, bet ir ryškių šviesų.
- Pagarsintas televizorius, muzika padės užgožti fejerverkų sprogimų keliamą triukšmą.
Leiskite gyvūnams kur nors pasislėpti
- Leiskite savo gyvūnui pačiam susirasti saugią vietą ir pabūti ten per fejerverkų šaudymą, net jei įprastai tai yra draudžiama vieta.
- Jei augintinis turi narvą (ypač paukščiai) – apdenkite jį, patraukite nuo lango, taip suteiksite daugiau jaukumo.
Pasirūpinkite, kad prieš fejerverkus gyvūnai būtų sotūs:
- Pamaitinkite gyvūnus – sotūs gyvūnai yra ramesni, mieguistesni.
- Pripildykite jų dubenėlius šviežio vandens – išsigandę, nerimo kamuojami gyvūnai greičiau ištrokšta, o atsigėrę greičiau nusiramina.
Skanėstų naudojimas
- Jeigu gyvūnas taip stresuoja, kad neima skanėstų, tai jo streso lygis tikrai labai didelis ir kišti per jėgą skanėstų nereikia, nes nepadės.
- Jeigu gyvūnas ima bent kokius nors skanėstus, tai reikėtų juos ir duoti (galima ir gausiai) siekiant nukreipti dėmesį nuo fejerverkų, net jeigu įprastai taip gausiai skanėstų ir neduodate.
- Jeigu gyvūnas fejerverkų metu ima tik kažkokios vienos rūšies, ypatingai mėgstamus, skanėstus, tai reikėtų turėtų jų atsargų.
Vaistų naudojimas
- Vaistai gali būti labai efektyvi priemonė stresui mažinti, bet jų griežtai negalima duoti savo nuožiūra, juo labiau vaistų, skirtų žmonių gydymui.
- Visus vaistus turėtų paskirti veterinarijos gydytojas – rekomenduojame su juo pasikonsultuoti iš anksto.
Pasirūpinkite iš anksto prevencinėmis priemonėmis gyvūno pabėgimo atveju
- Būtinai paženklinkite savo gyvūną.
- Uždėkite ant antkaklio pakabuką su šeimininko telefono numeriu.
- Mikročipas ir telefono numeris padės greičiau surasti pabėgusio augintinio šeimininkus.
Gyvūnų vedžiojimas „fejerverkų sezono“ metu
- Šio laikotarpio pasivaikščiojimų metu būtinai vedžiokite šunį tik su pavadėliu.
- Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, vedamas baimės ir nerimo, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais.
- Rinkitės vaikščiojimui laiką, kai yra mažiausia tikimė, kad bus šaudomi fejerverkai ar petardos.
