Nebūkite autentiški – būkite pasiruošę nuolat keistis
Populiariosios psichologijos literatūroje dažnai teigiama, kad svarbu būti savimi – tokiu, koks esi, ir ne kitokiu. Tačiau Konfucijus su tuo nesutiktų. Jis teigtų, kad autentiškumas nėra kelias į laisvę. Mes esame tai, kaip elgiamės tam tikru momentu. Taigi, vieno vienintelio „tikrojo“ AŠ paprasčiausiai nėra, nes negalime visą laiką veikti, mąstyti ir jausti vienodai. „Tikrasis AŠ“ – tai lyg momentinė nuotrauka, kuri užfiksuoja mūsų asmenybę tam tikrą akimirką. Jei joje ir sustingsime, neįsileisime naujos patirties ir nebegalėsime tobulėti.
Neleiskite jausmams jums vadovauti
Šiuolaikinis žmogus suabsoliutina jausmus, apie daug ką sprendžia intuityviai: patinka-nepatinka, noriu-nenoriu. Dažnai atstumiame tai, kas mums atrodo nesuprantama ir tolima. Pavyzdžiui, atsisakome pradėti savo verslą, tikindami save ir aplinkinius, kad tai „tikrai ne man“.
Konfucijus mokė, kad kiekvienas veiksmas mus keičia. Mūsų emocinės reakcijos chaotiškos, bet mes galime jas suvaldyti. Pavyzdžiui, treniruodamiesi prieš veidrodį, keisdami savo mimiką, galime išsiugdyti įprotį greitai keisti emocijas – tada neįstrigsime nemaloniuose išgyvenimuose.
Judėkite mažais žingsneliais
Norite radikaliai pakeisti gyvenimą? Pradėkite ne nuo esminių pokyčių, o nuo mažmožių.
Kartais žmonės didžiuojasi galį suplanuoti ateitį: penkerius, dešimt ar net penkiolika metų. Tačiau nejaugi mūsų asmenybė per tiek laiko nė kiek nepasikeis? Juk nuolat kinta mūsų skonis, vertybės, pasaulio suvokimas. Paradoksas, tačiau šiuolaikiniu požiūriu, jei žmogus tikisi sėkmės, jis turėtų suderinti savyje nesuderinamus dalykus: jis turėtų nuolat keistis ir tobulėti, bet kartu aiškiai įsivaizduoti savo tolimą ateitį.
Senovės kinų filosofas Mencijus patarė, kad į didingą ateitį verta judėti mažais žingsneliais. Norite radikaliai pakeisti gyvenimą? Pradėkite ne nuo esminių pokyčių, o nuo mažmožių: pavyzdžiui, nuo savanorystės ar tam tikrų kursų, seminarų. Taip apsispręsite, ar jums tinka naujas kelias.
Nebūkite stiprūs – būkite atviri
Kitas mitas, kurį mums bando įteigti, yra toks: visada nugali stipriausias. Esą reikia tik būti ryžtingam ir atkakliai siekti tikslo. Tačiau filosofas Lao Dzė rašė, kad silpnumas turi pranašumų. Ir silpnumas – tai ne pasyvumas. Jei sugebėsime visus reiškinius matyti susietus, o ne atskirus, galėsime išmokti daugiau suprasti ir girdėti kitus. Būti silpnam – tai reiškia būti atviram naujiems vėjams, kurių nepastebi stiprieji, matantys vien tik savo tikslą. Jei atsisakome kovos, tampame išmintingesni: nebeskirstome žmonių į draugus ir priešus, o situacijų – kaip vedančių į laimėjimą ar pralaimėjimą.
Neišnaudokite vien tik stipriųjų savo pusių
Mums buvo kalama į galvas, kad reikia atpažinti savo talentus ir juos puoselėti: jei turite gerus fizinius duomenis – sportuokite, jei esate moksliukas – džiovinkite smegenis toliau. Taip rizikuojame tapti vienpusiški. Senovės filosofai, ko gero, patartų išbandyti ir tai, ko nemokame ir kur nesijaučiame stiprūs. Jei esate įsitikinę, kad nesate gabūs kalboms – išmokite vieną sunkiausių, jei esate nerangūs ir nesportiški – verta pradėti šokti ar bėgioti. Jums nereikia tapti geriausiu dar penkiose srityse, bet pravartu suvokti savo gyvenimą kaip nuolatinę tėkmę – tik tada jis tampa visavertis.
Nepraktikuokite sąmoningumo – tiesiog veikite
Saviugdos seminaruose mokoma sąmoningumo praktikų, jos populiarios ir verslo mokyklose. Budizmas – doktrina, kuri verčia atsitraukti nuo „AŠ“. Konfucijus siūlytų tobulėti kitaip. Ne koncentruotis į save, o ieškoti sąsajų ir bendradarbiavimo su kitais – per kiekvieną naują sutiktą žmogų ir kiekvieną naują patirtį.
Nesirinkite savo kelio – sukurkite jį patys
Šiuolaikinis pasaulis mums siūlo didžiulę pasirinkimo laisvę, tačiau dažnai mes patys apribojame savo pasirinkimą, laikomės įprastų maršrutų, nustatytų taisyklių, kurios buvo seniai sukurtos. Jei norime ko nors pasiekti, reikia pasukti nuo ištrypto takelio. Galbūt net pasiklysti.
Jei kasdien „nustatysime“ save kaip jautrų prietaisą stebėti save ir pasaulį, tapsime kur kas lankstesni ir kartu – atsparesni sukrėtimams.
Senovės filosofai teigė, kad išvaikščiotas kelias nėra patikimas kelias. Tad jeigu tikitės, kad galite pragyventi gyvenimą laikydamiesi nustatyto plano, galite nusivilti. Mes – sudėtingos asmenybės, todėl mūsų troškimai mus nuolat traukia į skirtingas puses. Jei tai pripažinsime ir nuolat stebėsime, ką mums duoda vienokia ar kitokia patirtis, geriau save suprasime ir jautriau reaguosime į išorinius pokyčius. Jei kasdien „nustatysime“ save kaip jautrų prietaisą stebėti save ir pasaulį, tapsime kur kas lankstesni ir kartu – atsparesni sukrėtimams.