„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 12 23

Kodėl trumpi žodžiai žinutėse skamba piktai ir verčia galvoti, ką padarėme ne taip?

„Ačiū, puikus darbas“. Pamatę tokią frazę elektroniniame laiške, turėtume džiaugtis, tačiau be šauktuko ar šypsenėlės žinutė atrodo šaltai ir kelia keistus jausmus. Iš pirmo žvilgsnio nekalti žodžiai, tokie kaip „žinoma“, „gerai“, „puiku“, „taip“, „supratau“, tekste gali būti tarsi ginklai, priverčiantys mus jaustis nemaloniai. Kodėl esame linkę reaguoti taip jautriai?
Telefonu besinaudojantis vyras
Telefonu besinaudojantis vyras / 123RF.com nuotr.

Pamatę sausą pagyrimą elektroniniame pašte, neretai stengiamės išskaityti potekstę, perprasti skyrybos ženklus ir įnikę svarstome, ar padarėme ką nors ne taip, jog nusipelnėme tokio šalto atsakymo, rašoma BBC.

Taip pat neretai sutrinkame, kai kompiuterių ar telefonų ekrane pasirodo trumpi žodžiai „žinoma“, „be problemų“, „ok“, „ačiū“, „ne“ ir pan. Kaip šie trumpi, įprasti žodžiai gali būti interpretuojami taip įvairiai? Kodėl, kai jie parašomi žinutėse, atrodo, kad jų svoris didžiulis? Ar elektroniniu paštu atsiųstas „gerai“ gali iš tikrųjų būti tiesiog „gerai“?

Vida Press nuotr./Moteris prie kompiuterio
Vida Press nuotr./Moteris prie kompiuterio

Kai kurie žodžiai žinutėse suprantami visai kitaip

Pastebima, kad yra didelis skirtumas tarp to, kaip žodis „gerai“ pasakomas gyvo asmeninio pokalbio metu, ir kaip rašant žinutę. Taip nutinka todėl, kad šnekučiuodamiesi su žmonėmis, naudojame bei interpretuojame daugybę subtilių užuominų.

„Gyvo pokalbio metu matome žmogaus veidą, girdime balsą, todėl žodis „žinoma“ yra derinamas su jais, o mes iš to suprantame papildomą kontekstą, – aiškina lingvistė Michelle McSweeney. – Manome, kad pokalbio partneriai žino, ką tam tikrais žodžiais norime pasakyti.“

Kalbėjimo tonas yra itin svarbus, nors daugelis jį nuvertina ir apie tai nepagalvoja. Tai reiškia, kad, rašydami žinutes, prarandame daug reikšmingo konteksto.

„Atodūsiai, šūksniai, juokas pokalbio metu yra labai vertingi, – tikina žmogaus emocijų tyrimų laboratorijos vyriausiasis mokslininkas Alanas Cowenas. – Mokslas šiuose garsuose atskleidžia daugiau reikšmės, nei buvo žinoma anksčiau. Dabar galime pasakyti, kad jie perteikia mažiausiai 28 rūšių emocinę reikšmę, o skaičius vis didėja.“

Kai žmonės bendrauja per nuotolį, prarandami aplinkos ženklai. Netgi vaizdo pokalbio metu nėra pilnos prieigos prie tarpasmeninių užuominų, tokių kaip apranga, laikysena, sėdėsena, gestai, kurios padeda pokalbiui tapti nuosekliam.

Tie patys žodžiai, kuriuos tekste pernelyg analizuojame, dažnai yra frazės, kurių beveik nepastebime, kai kalbame.

Užkadrinis kalbėjimas taip pat yra svarbi pokalbio dalis, parodanti, kad žmogus seka turinį ir į jį reaguoja. Į tai įeina įvairūs gestai ir tokie žodeliai, kaip „aha“, „hmm“, „tiesa“, „taip“. Būtent jie, kai yra matomi tekste, labiausiai mus žeidžia.

„Mes nesuvokiame, kad šiuos žodelius naudojame. Tie patys žodžiai, kuriuos tekste pernelyg analizuojame, dažnai yra frazės, kurių beveik nepastebime, kai kalbame, nors jie yra svarbūs, – sako Groningeno universiteto taikomosios lingvistikos specialistė Erika Darics.

– Bendraujant žinutėmis, trumpi žodeliai taip pat gali nutraukti rašantįjį, išnykti ar sukelti nereikalingų dviprasmybių, nors pokalbio metu įsiterpimas su žodžiu „taip“ rodo supratimą, palaikymą ir nėra sureikšminamas.“

Smegenys pačios užpildo emocines spragas

Rašant žinutes, ne tik trūksta vizualinių bei garsinių ženklų, kurie būdingi gyvam pokalbiui, bet tam tikri žodžiai dėl savo trumpumo iš tiesų gali būti interpretuojami kitaip, rašoma BBC.

„Kai kalbame, daugiausia dėmesio skiriame kiekvieno žodžio fonetiniam garsui. Kuo trumpesnis ar paprastesnis žodis, tuo mažiau darbo įdedame jį ištardami ir daugiau dėmesio galime skirti tam, kad suteiktume jam įvairių emocijų, – teigia A.Cowenas. – Galime suformuoti daug tikslesnes balso išraiškas, kai nesame pernelyg užsiėmę kalbėjimu.“

Vida Press nuotr./Moteris su išmaniuoju telefonu
Vida Press nuotr./Moteris su išmaniuoju telefonu

Skaitydami fonetiškai paprastus žodžius, tikimės turtingos emocinės intonacijos, todėl smegenys natūraliai užpildo šias spragas, o neretai tą padaro klaidingai.

„Žodžiai „taip“ ir „ne“ yra poliariniai skalės galai, o viskas, kas tarp jų, yra tarpiniai žodeliai. Jų tikslas – sukurti dviprasmiškumą, tad natūralu, jog tai sudaro sąlygas neteisingoms interpretacijoms, ypač kai susirašinėjame su žmonėmis, kurių gerai nepažįstame“, – aiškina M.McSweeney.

Jų tikslas yra sukurti dviprasmiškumą, tad natūralu, jog tai sudaro sąlygas neteisingoms interpretacijoms.

Artimame žmonių rate, į kurį patenka draugai ir šeima, paprastai geriau suprantame, kokią reikšmę turi tokie žodeliai, kaip „gerai“ ar „žinoma“.

„Vis dėlto bendraujant su kolegomis, tai tampa labai sudėtinga, kadangi nebūtinai visi esame kilę iš tos pačios kultūros“, – sako M.McSweeney.

Didelę įtaką daro skyrybos ženklai ir jaustukai

Vienas iš būdų, kaip spręsti kylančius iššūkius bendraujant žinutėmis, yra naudoti papildomus žymenis, kurie paaiškintų, ką reiškia trumpieji žodžiai.

„Skyrybos ženklai ir jaustukai – priemonių rinkinys, kurį naudojame, kad pridėtume subtilią prasmę, – aiškina E.Darics. – Jų naujojimas pokalbiuose tapo toks įprastas ir suteikiantis emocijų, kad mes jų visada tikimės, o tai reiškia, jog kiekvienam šauktukui suteikiame daugiau reikšmės. Kai jo nėra, smegenys skuba paaiškinti, kodėl.“

123RF.com nuotr./Emoji jaustukai
123RF.com nuotr./Emoji jaustukai

Vis dėlto tai, kaip užpildome spragas, dažnai priklauso nuo žmonių amžiaus ir kaip mokėmės naudotis internetu. Kaip rašoma BBC, kiekvienas užaugo turėdamas skirtingą santykį su internetu – vieni matė, kaip jis atsirado, o kiti negyveno be interneto nė akimirkos.

„Esminis skirtumas tarp šių žmonių tipų – kaip jie mokėsi bendrauti internete. Daug įtakos turi tai, ar jie komunikavo su bendraamžiais, ar internetu pirmais kartais naudojosi tik ieškodami informacijos, – pasakoja interneto lingvistė Gretchen McCulloch.

– Tai svarbu, nes tam tikrus žodžius ir skyrybos ženklus žmonės interpretuoja įvairiai. Kiekviena grupė turi skirtingas normas – konsultuojamės su vis kitu redaktoriumi savo galvoje, kai kirčiuojame ir skaitome neoficialų tekstą.“

Tam tikrus žodžius ir skyrybos ženklus žmonės interpretuoja įvairiai.

G.McCulloch pateikia pavyzdį, kaip žinutę paaugliui rašo vyresnis žmogus: „Sveikas, kaip sekasi...“ Anot lingvistės, ją kiekvienas perskaitome skirtingai – vieni neįžvelgs nieko blogo, o kiti matys ką nors grėsmingo.

„Daugtaškis yra ypač pavojingas. Žmonėms, kurie mažiau bendrauja internete, šis skyrybos ženklas yra bendrinis ir tiesiog naudojamas atskirti žodžius. Tačiau kitiems jis įgauna visai kitą reikšmę – kažkas liko nepasakyta“, – teigia G.McCulloch.

Suprasdami, kodėl tam tikri pranešimai mus žeidžia, galėsime sklandžiau bendrauti. Atkreipdami dėmesį į skaitmeninės kultūros kodus ir juos priimdami tiek, kiek mums patogu, ir neprarandame savo tapatybės, nuimame nuo savęs dalį spaudimo, kad neformalioms žinutėms suteiktume tinkamą toną.

Jei visi naudoja šauktukus ir jaustukus, kad būtų mandagūs, elkitės taip pat. O jeigu šių ženklų įprastai nėra – atsipalaiduokite, niekas ant jūsų nepyksta. Prisiminkite, kad ne visada reikia pernelyg daug apie tai galvoti.

„Jeigu žinutė tikrai neskamba tinkamai, galima nusiųsti balso pranešimą. Taip bendraujant, turinys yra labiau paruoštas, tikslesnis, sunkiau suklastojamas nei susirašinėjant“, – tikina A.Cowenas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs