Tačiau kodėl kyla poreikis įstoti į klubus? Kokią įtaką mūsų organizmui daro glaudžios bendruomenės? Į šiuos klausimus plačiau atsako psichologas doc. Antanas Kairys, o apie klubų veiklas mintimis dalinasi jų įkūrėjai.
Jungimasis į klubus patenkina pamatinį žmogaus poreikį
Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto dėstytojas, docentas daktaras Antanas Kairys teigia, jog jungtis į glaudžias bendruomenes žmonėms yra natūralu: „Jei žiūrėsime iš evoliucinės psichologijos perspektyvos, labai tikėtina, kad pati žmogaus prigimtis yra burtis į įvairaus pobūdžio grupes. Net jei atmestume evoliucinį aiškinimą, visgi turėtume pripažinti, kad žmogus turi poreikį jungtis į grupes, priklausyti draugijoms.“
Priklausymas gerbėjų klubui daro teigiamą poveikį mūsų psichologijai, pastebi A.Kairys.
Taip pat jis išskiria paauglius – būtent šio amžiaus tarpsnyje žmogus bando atrasti save, atsakyti sau į klausimą „kas aš esu?“ Dėl to kyla poreikis tapatintis su kitu žmogumi, greičiausiai su įžymybe ar išskirtine asmenybe.
„Klubai leidžia išbandyti save įvairiuose vaidmenyse, kurie nėra prieinami kitais būdais.“, – sako specialistas.
Priklausymas gerbėjų klubui daro teigiamą poveikį mūsų psichologijai, pastebi A.Kairys. Vienas iš pagrindinių pliusų, jog tai patenkina pamatinį žmogaus poreikį – būti priimtam kitų. Taip pat pašnekovas išskiria ir kitus teigiamus faktorius: „Dauguma klubų yra labai susieti, glaudžiai bendraujantys. Tai dar labiau stiprina priklausymo, bendruomeniškumo jausmą. Kai kurie klubai yra orientuoti į vienos ar kitos veiklos, reikalaujančios įgūdžių ar žinių, atlikimą (automobilių pritaikymas varžyboms, sporto klubai ir t.t.). Tuomet tai yra puiki proga tuos įgūdžius tobulinti, patirti meistriškumo patirčių.“ Tačiau docentas atkreipia dėmesį ir į neigiamus šio reiškinio aspektus: „Kai kurie klubai ar gerbėjų grupės gali vykdyti teisės normas pažeidžiančią veiklą. Geriausias pavyzdys būtų futbolo chuliganų grupės, kurios organizuoja muštynes ir pan. Dėl grupės sutelktumo ir glaudaus bendravimo nauji nariai greitai įsitraukia į nusikalstamą ir pavojingą veiklą.“
Psichologas pažymi, kad asmenys jungiasi į klubus dėl kelių pagrindinių faktorių. Žmogus sau kelia klausimus: „Koks klubo prestižas? Ar klubo vertybės atitinka manąsias?“
Pagal juos renkasi, prie kurio klubo prisijungti. Ypač svarbu, kaip gerbėjų grupės yra vertinamos visuomenėje, ar atitinka interesus ir ar galima užimti gerą padėtį jose. Be minėtų aspektų pašnekovas prideda: „Kartais žmogus renkasi grupę, kuri yra tarsi protestas, siekiama sukelti aplinkinių neigiamą reakciją. Tuomet pripažinimas kituose rateliuose pasiekiamas per baimę ar nuostabą: „O, jis/ji priklauso tai pavojingai grupei?“
„Tuo pačiu kvėpuojantys“ Andriaus Kaniavos mėgėjai
Gerbėjų klubų veiklą iš vidaus gerai pažįstanti Margarita Rasiulytė kuruoja aktoriaus ir bardo Andriaus Kaniavos fanų bendruomenę. Šiuo metu dvyliktoje klasėje besimokanti aštuoniolikmetė mergina domėtis A.Kaniavos kūryba pradėjo dar būdama trylikos, o keturiolikos tapo jo fanų vienytoja.
2011 m. atradusi bendraminčių, kurie kaip ir ji mėgo bardo kuriamą muziką, ėmė vystyti idėją apie visų sujungimą į vieną grupę. 2012 m. sausio mėnesį mintis tapo realybe – įsikūrė Andriaus Kaniavos gerbėjų klubas. Margarita Rasiulytė sako: „Jeigu yra vienas, yra kitas žmogus, su kuriais apie tai susirašai, tai reiškia yra ir daugiau tokių. Kilo noras suburti tuos, kurie tuo pačiu kvėpuoja.“
Jau penktus metus gyvuojanti bendruomenė turi virš 2000 narių. Jie dalinasi informacija apie vyksiančius renginius, diskutuoja apie muziką, planuoja susitikimus ir svarsto, kaip nustebinti mėgstamą aktorių gimimo dienos proga. Klubo vadovė sako, jog yra artimesnis fanų ratas, kuris išlikęs nuo pat įkūrimo pradžios. Jie skleidžia mintis apie ateinančius susitikimus, padeda idėjas paversti realybe.
Draugijos kuratorė labiausiai džiaugiasi ir didžiuojasi pernai įvykusiu renginiu. Administracija su artimiausių gerbėjų pagalba suorganizavo klubo penkerių metų gimtadienį, o kartu švęsti pakvietė ir Andrių Kaniavą. M.Rasiulytė papildo: „Oficialiai tai daro keli žmonės, bet be aplinkinių pagalbos, jų idėjų, to proceso nebūtų buvę.“
Aktorius ir muzikantas gerbėjų diskusijose nedalyvauja. „Jo nėra tame socialiniame tinkle, tai mes jį realizuojame“, – sako įkūrėja. Tačiau gerbėjų džiugesiui A.Kaniava prie veiklų prisideda realiai. Po koncertų susitinka su jais, o klubo gimtadienio proga perduoda padėkos žinutę per administraciją.
„Tarpininkavimas, įrodymas, kad tai, ką darai scenoje yra vertinama, paglosto vidų visom prasmėm“, – apibendrina M.Rasiulytė.
Garbės nestokojantys Kauno „Žalgirio“ fanai
Ne prastesniu nei teatro aktoriaus gerbėjų klubu gali pasigirti ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda. 2009 m. lapkričio mėnesį susikūręs Garbės Klubas vienija fanus, kuriems rūpi vidinė komandos veikla, sprendimai ir ateitis.
Klubo vadybininkas Almantas Jakunskas teigia: „Siekis yra suvienyti „Žalgirio“ gerbėjus visoje Lietuvoje ir už jos ribų bei sutelkti juos vienam tikslui – tapti pagrindiniais „Žalgirio“ komandos rėmėjais bei akcininkais.“ Oficialiu klubo nariu gali tapti bet kuris gerbėjas – jam reikia užsiregistruoti klubo internetinėje svetainėje ir sumokėti metinį nario mokestį. Tuomet jį pasiekia Klubo paketas su pažymėjimu ir komandos atributais. Mokamas kasmetinis nario mokestis yra nario stažo įrodymas ir parama krepšinio komandai.
Šiuo metu klubą sudarantys beveik 700 narių daugiausiai prisideda prie komandos biudžeto formavimo. Kauno „Žalgirio“ Garbės Klubas turi ir nemažai kitų veiklų – palaiko komandą varžybose ir išvykose, drauge lanko vaikų namus ir dalyvauja kepšinio turnyruose su treneriu M. Paulausku. Vadybininkas pabrėžia: „Viena iš privilegijų būti Klubo nariu, jog turi galimybę būti arčiau komandos ir bendrauti susitikimuose su žalgiriečiais.“
Garbės Klubo administraciją sudarantys trys asmenys (prezidentas M. Paulauskas, direktorė A.Dagilytė ir vadybininkas A.Jakunskas) teigia, jog jų klubas išsiskiria ne tik dvasiniais ryšiais – vienybe, meile vienai komandai – bet ir fiziniais dalykais. Klubo nariai turi atskirą įėjimą į Kauno „Žalgirio“ areną, galimybę dalyvauti krepšininkų treniruotėse, bei prieigą prie naujausios informacijos apie komandą.
„Depeche Mode“ palydovai Lietuvoje
Britų synthpop grupės „Depeche Mode“ „Satellites“ fanų klubas Lietuvoje oficialiai įsikūrė 2009 m. Įkūrėjas Arnas Kazlauskas pasakoja, jog dar būdamas vaiku ėmė klausytis šios grupės ir taip vėliau gimė mintis įkurti tikrą gerbėjų klubą. Šiandien „Depeche Mode“ fanų klubas „Satellites“ turi pusseptinto šimto sekėjų.
Muzikos grupės fanai tarpusavyje dalinasi ir aktualiausia, ir seniausia informacija bei parduoda ar keičia įrašus. Klubas net gali pasigirti vienu nariu, kuris užsiima dainų vertimu į lietuvių kalbą. A.Kazlauskas prideda: „Organizuojame vakarėlius, koncertų peržiūras dideliuose ekranuose, kiekvieną vasarą – stovyklą prie ežero.“
Patys „Depeche Mode“ grupės nariai ir vadybininkai žino lietuvių suburtą klubą. „Satellites“ įkūrėjas pasakoja, jog 2013 m. vykusio koncerto Vilniuje metu siaurai gerbėjų grupelei buvo suteikta galimybė susitikti muzikantais ir šiek tiek pabendrauti bei įteikti bendrą atsiminimo dovaną.
Tačiau klubas sujungė ne tik gerbėjus: A.Kazlauskas vakarėlio, skirto Davido Gahano (vokalisto) gimimo progai, metu sutiko būsimą žmoną Karoliną. Dabar sutuoktinių pora kartu kuruoja klubo veiklas.
Artimiausiuose „Satellites“ planuose liepos mėnesį – kelionė autobusu į Varšuvą, kur vyks „Depeche Mode“ koncertas ir susitikimas su kitų šalių gerbėjais. „Mūsų tikslas yra suburti kuo daugiau grupės gerbėjų į savo ratą ir išlaikyti tapatumą“, – sako Arnas Kazlauskas.
Tekstas publikuotas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto svetainėje universitetozurnalistas.kf.vu.lt
