Tvora ne tik saugo asmeninę erdvę, tačiau yra ir aplinkos dalis, todėl ji turi derėti prie bendro vaizdo, teigia įmonės „Tvora“ Vilniaus padalinio vadovas Vladislavas Lovkys. Kraštovaizdžio specialistas, apželdinimo įmonės „Žali sodai“ vadovas Tautvydas Gurskas pataria pagalvoti ir apie gyvatvorę.
Natūralaus medžio atsisako
Kaip 15min GYVENIMUI sakė V.Lovkys, laikui bėgant keičiasi tendencijos: „Anksčiau niekas niekur neskubėjo, turėjo daugiau laiko, o namas buvo tvirtovė. Žmonės savo laiką investuodavo ir į namą, ir į tvorą. Dabar tempas pagreitėjęs, tad žmonės nori gyventi name, bet nenori jo prižiūrėti, pageidauja tokio komforto, koks yra bute“, – teigė V.Lovkys.
Seniau sodybos šeimininkai tvoroms rinkosi labiau natūralias medžiagas – paprastą medieną, kartais net neobliuotą. Tačiau dabar visiškai natūralaus medžio jie ima atsisakyti.
„Klientai renkasi tvorą iš termiškai apdorotos medienos. Ji nepūva, ji neįdomi mikroorganizmams, grybeliams ir kitiems, kas minta mediena.
Tokios tvoros pliusas: ji nereikalauja priežiūros,o minusas - termiškai apdorota mediena bijo tiesioginių saulės spindulių, todėl laikui bėgant ima pilkėti. Yra naudojami specialūs aliejai, kurie padengia viršutinį sluoksnį ir taip apsaugo nuo saulės spindulių“, – aiškino V.Lovkys.
Tokios tvoros paviršių iš naujo reikia atnaujinti – nualiejuoti – maždaug po penkerių metų.
Šia tvorą renkasi tie, kurie nori natūraliai atrodančios medinės tvoros, nes juk medis suteikia jaukumo.
Kai kurie klientai nenori jos padengti nuo saulės apsaugančiu aliejaus sluoksniu ir jiems gražu, kada tvora natūraliai papilkėja.
Medinę tvorą renkasi tie žmonės, kurių namas – klasikinės architektūros, kurie gyvena vienkiemiuose.
„Tvora, nors vadinama vizitine namo kortele, bet ji turi derėti prie namo. Jei pastatysime didžiausius rūmus, bet tvora bus visai kito kito stiliaus, jie nederės“, – teigė pašnekovas.
Plastiko ir medžio mišinys
Pasak V.Lovkio, kai kuriuos žmones nuo medinės tvoros atbaido tai, kad ją po penkių metų teks iš naujo dažyti – padengti aliejaus sluoksniu. Nemažai žmonių su tvora turėti papildomų reikalų nenori.
„Tokie sako: sumoku ir pamirštu. Todėl galima rinktis medžio plastiko kompozito mišinį. Anksčiau iš jo buvo daromos terasos, bet kai pastebėta, kad tai ilgaamžis produktas, jis imtas naudoti tvorom“, – sakė V.Lovkys.
Kalbant apie tokias tvoras, jos turi ir vieną minusą: plastikas žiemą susitraukia, vasara išsiplečia. Tačiau jo susitraukimo procentas technologiškai yra sumažintas iki minumumo.
Tokios tvoros pliusas: jokios priežiūros, jokių impregnantų.
„Gali būti daroma ir su medžio imitacija, kad apgautume pačius save: nori medžio, bet nenori prižiūrėti“, – juokavo pašnekovas.
Pigiausios – segmentinės tvoros
Segmentinės 3D ir 2D tvoros yra vienos pigiausių, tačiau jos nėra labai populiarios, ypač jei kalbama apie fasadinį vaizdą.
„Šitos tvoros pagal kainos ir kokybės santykį yra optimaliausias sprendimas, jei laikomi naminiai gyvūnai. Jos – ne fasadui, o aplink teritoriją, ir jos nėra labai brangios“, – kalbėjo specialistas.
Tokios tvoros – tarsi barjeras pažymėti savo teritoriją, tačiau jų nepatariama rinktis fasadui.
Didžiausias segmentinių tvorų trūkumas – permatomumas. Tačiau tada pagelbėti gali privatumo juostos, kurios tiesiog įpinamos į tvoras. Galima rinktis ir tokių juostų spalvas.
Tokios tvoros – tarsi barjeras pažymėti savo teritoriją, tačiau jų nepatariama rinktis fasadui.
Populiariau horizontalūs profiliai
Dažnai naujakuriai renkasi metalinių profilių tvoras. Tačiau renkantis jas jas reiktų atkreipti dėmesį, kad tvora būtų atspari aplinkos poveikiams ir nesusižavėti pigiausia skardine tvora.
„Jei rimtas gamintojas, kuris nesiekia tik pasipelnyti, tai bus aliuminio, silicio ir cinko junginio tvora. Tokios yra yra geriausios.
Metalinės tvoros turi būti tik iš cinkuoto metalo, juodas metalas kokybiškoms tvoroms nėra naudojamas, nes jis nėra ilgaamžis.
Nors tarp tokių tvorų kainų skirtumas gali būti 20-30 proc., tačiau nepasirinkus kokybiškos vėliau bus papildomi kaštai tvarkant tvorą“, – sakė V.Lovkys.
Beje, dabar populiaresni horizontalūs, o ne vertikalūs tvorų profiliai.
„Jos atrodo labai paprastai, minimalistiškai, nėra jokių pagražinimų, dekoratyvinių elementų. Atrodo tikrai moderniai ir dera prie bet kokio modernaus namo architektūros“, – kalbėjo specialistas.
Ieško ir išskirtinumo
Tiesa, yra klientų, pageidaujančių būtent juodo metalo, kuris natūraliai surūdytų ir matytųsi rūdys.
Atsiranda užsakovų, kurie tvoras renkasi pagal individualų dizainą, ir tokių užsakymų vis daugėja. Tokias tvoras renkasi žmonės, norintys išsiskirti iš aplinkos.
O išmonei, sako pašnekovas, ribų nėra. Pavyzdžiui, ant metalinio lakšto tvoros specialiomis technologijomis galima „įkurdinti“ net norimą nuotrauką. Tačiau tai, anot V.Lovkio, labai brangu.
Rečiau žmonės renkasi mūrines tvoras, o jei renkasi, tada neretai nori, kad mūriniai blokai būtų akmens imitacijos.
Tvoras galima gaminti iki dviejų metrų aukščio. Jei tvora statoma ant kito sklypo ribos – būtinas kaimyninio sklypo šeimininko leidimas.
Dar vienas pasirinkimas – gyvatvorės
Kraštovaizdžio specialistas T.Gurskas sako, kad alternatyva „rimtai“ tvorai gali būti ir gyvatvorė.
„Gyvatvorė yra tvoros tipas ir pats geriausias, kalbat apie sukuriamą mikroklimatą viduje esantiems augalams ir gyvūnams: vabalams, drugeliams“, – sakė T.Gurskas.
Pavyzdžiui, už mūrinės tvoros, kai stipriai pučia vėjas, nemėgsta būti drugeliai, nemėgsta augti žydintys augalai ir ten nėra geras mikroklimatas, todėl aklina tvora iš mūro nėra geras variantas tiems, kurie nori kažką auginti.
„Segmentinė tvora viską praleidžia, vėjas prapučia ir viskas matosi, tačiau tada ją galima sušvelninti augalais“, – kalbėjo kraštovaizdžio specialistas.
Tačiau jei žmogus nutarė įsirengti gyvatvorę, dar reiktų rinktis, iš kokio augalo. Tai, anot T.Gursko, priklauso nuo kainos ir stiliaus.
„Dažnai klientai prašo: noriu, kad žiemą ir vasarą nepersimatytų. Tačiau įprasti spygliuočiai, tujos – jau atsibodusios.
Daug kas daro iš buko ar skroblo, jie lengvai pasiduoda formavimui, galima užsisodinti siaurą ir grakščią, nepermatomą gyvatvorę. Permatoma ji būna tik trumpai pavasarį, kai meta lapus, bet iš karto sprogsta nauji“, – kalbėjo T.Gurskas.
Krūminių augalų gyvatvorės būna šiek tiek platesnės, augalai numeta lapus, tačiau jos – pigiausios.
„Kartais darome ir kelių aukštų gyvatvores, jei sutinka kaimynai. Nuostabiai atrodo“, – sakė kraštovaizdžio specialistas.
Labai svarbu ir taisyklingas gyvatvorės formavimas: viršus turi būti siauresnis, apačia – platesnė.
Planuojant tvorą – nesvarbu, kokią, – T.Gurskas pataria gerai apgalvoti, ar reikalingi varteliai: „Jūs atvažiuosite su automobiliu, paspausite pultelį ir įvažiuosite. Draugai – taip pat. Tad kitą kartą varteliai būna tik paštininkui. Ar reikia tos prabangos? Jie kainuoja daug.“
