Iš gyvatvorių galima sukurti įdomius labirintus ar žaliąsias sodo figūras; jos paslepia nepageidaujamus statinius (šiukšlių konteinerius ar komposto dėžes); ir daug kitų įdomių dalykų…
Kada geriausia sodinti. Jei augalai, skirti gyvatvorei, auga vazonuose, tai bet kada. O jeigu plikomis šaknimis, t.y. neseniai iškasti, tai gan anksti pavasarį (kovą–balandį), kol nesprogsta jų pumpurai (lapuočiai), o spygliuočiai – keliomis savaitėmis vėliau. Paskui vėl galima rudenį, kai pradeda gelsti ir kristi lapai. Lepesnius augalus geriau sodinti pavasarį, kad šaknys spėtų prigyti.
Paskirtis
- Gyvoji siena nuo smalsių akių.
- Apsauga nuo gatvės dulkių ir triukšmo.
- Apsauga nuo gyvūnų (yra tokių, kad net katės nepralenda).
- Puošia ir sukuria naujas kiemo kompozicijas bei patrauklius vaizdus (gali būti figūriškai karpoma).
- Suteikia kiemui intymumo, paslaptingumo, atpalaiduoja. Atskiria gyvenamąją kiemo zoną nuo ūkinės.
- Žydinčios ar vedančios valgomus vaisius gyvatvorės suteikia naujų potyrių.
- Atlieka ekologinę funkciją – joje slepiasi sparnuočiai, ežiai, varlės ir kiti sodui naudingi gyvūnai.
Rūpesčiai
- Paruošiama vieta.
- Naujai pasodintą gyvatvorę reikia žiūrėti, kad neišdžiūtų per visą vasarą, kol visai neįsišaknys.
- Karpoma priklausomai nuo augalo – lapuočiai auga greičiau, geriausia anksti pavasarį, spygliuočiai lėčiau – šiltu metų laiku.
- Tręšimas ne visoms būtinas. Mulčiavimas. Laistymas. Sniego nupurtymas.
Nekarpomos (laisvai augančios) gyvatvorės. Žydinčių augalų gyvatvorės: lanksvų, rododendrų, alyvų, rožių, hortenzijų, jazminų, deucijų (radastų), meškyčių, budlėjų, amorfų, krūminių sidabražolių, egzochordų, veigelių, kolkvicijų ir kt.
Nemėgsta karpymo. Pušys, ąžuolai, beržai, magnolijos, riešutmedžiai.
Spygliuočiai: cūgos, eglės, kadagiai, kėniai, kukmedžiai, maumedžiai, puskiparisiai, tujos (Smaragd, Columna, Elegantissima, Elwangeriana Aurea, Fastigiata, Globosa, Hoveyi, Rheingold, Brabant, Wareana Lutescens ir kt.).
Lapuočiai visžaliai: bugieniai, buksmedžiai, dyglainės, lauravyšnės, mahonijos.
Lapuočiai, tinkantys gyvatvorei: alyvos, alksniai, aronijos, blindės, karklai, gluosniai (Hakura Nishiki), bukai, cidonija ir svarainiai, erškėčiai, forsitijos, gudobelės, guobos, ievos, karaganos (žirnmedžiai), kaštonai, kauleniai, klevai (totorinis, trakinis), lazdynai, liepos, ligustrai, medlievos, obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios-trešnės, pūkeniai, pūsleniai, putinai, raugerškiai, robinijos (akacijos), sausmedžiai krūminiai, sedulos, serbentai, skroblai, šaltalankiai, šeivamedžiai, tuopos, uosiai, žilakrūmiai.
Vijokliai: aktinidijos, citrinvyčiai, gebenės, kartuolė, ląstūnės, raganės, sausmedžiai, vynmedžiai, visterijos.
Retesnės ir įdomesnės gyvatvorės: bukų, cūgų, forsitijų, gluosnių ‘Hakura Nishiki’, vijokliai, kvepiančiais žiedais ar valgomais vaisiais; kompozicijos iš įvairių augalų, ir t. t.
Žolinių augalų gyvatvorės: levandos, lubinai, bijūnai, flioksai, ežiuolės, karpažolės, rūtos, bambukai (didbambukis, blizgusis ir kt.), piliarožės, melsvės, saulėgrąžos, viendienės, debesylai, smidrai, astrai, eraičinai, jurginai, vijoklinės (sukučiai, nasturtės, kobėjos, pelėžirnis, tunbergija).
Šaltinis – Medeinos.lt
