Kad tokiomis dienomis gyvūno nuotaika prasta, liudija neliečiamas maistas dubenėlyje ir iki grindų nutįsęs liežuvis. Kaip padėti augintiniams ištverti karščius, ką daryti – maudyti, nukirpti, o gal gaivinti ledais – teiraujamės PetCity specialistų.
Labiausiai kenčia trumpasnukiai
PetCity veterinaro Laimučio Paulausko teigimu, ne visų veislių šunys karštį toleruoja vienodai. Trumpasnukių (brachicefalinių) veislių šunys turi didesnių problemų dėl viršutinių kvėpavimo takų anatomijos pakitimų. Tai prancūzų ir anglų buldogai, mopsai, pekinai, ši-cu, čiau čiau, bokseriai – tie patys, kurie mus linksmina savo knarkimu miegodami. Šių veislių šunis dažnai tenka matyti vasaros laikotarpiu perkaitusius.
Ir nors didžiausio aplinkinių gailesčio per karščius sulaukia ilgaplaukiai augintiniai, visgi, anot specialisto, tai nėra pagrindinė priežastis, lemianti gyvūno perkaitimą. Tiesa, ilgas kailis geriau išlaiko šilumą organizme, tačiau trumpasnukių augintinių viršutinių kvėpavimo takų pakitimai – minkštojo gomurio hiperplazija, trachėjos kolapsas bei nutukimas yra svarbiausi faktoriai, nulemiantys šuns nesugebėjimą atsivėsinti.
Brachicefalinės veislės, kurios turi minkštojo gomurio hiperplaziją – tai prancūzų ir anglų buldogai, mopsai, bokseriai, pekinai, shi-tzu, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai. Trachėjos kolapso riziką turi pomeranijos špicai, jorkšyro terjerai, toiterjerai, bišonai, nykštukiniai pudeliai ir nykštukiniai pinčeriai.
Kirpti ar nekirpti?
Kartais šeimininkai savo augintinius vasarą nusprendžia nukirpti, įsivaizduodami, kad netekęs gausybės gaurų gyvūnas pasijus geriau. Tačiau ar tai visada pasiteisina? Juk nukirpus ilgą plauką pasimato pokailis, ir šuo tampa sunkiai beatpažįstamas. Veterinaras perspėja, kad kai kurių veislių šunų – pavyzdžiui špicų, samojedų, čiau-čiau – kirpti itin trumpai iš viso nerekomenduojama, nes kailis gali ir neataugti, arba jei atauga, gali pakisti. Kitiems šunims kailis atauga per 3–6 mėn., priklausomai nuo to, kokioje plauko folikulo augimo stadijoje buvo kerpamas.
Kad visiškai nukirpti ilgaplaukio gyvūno nereikia, L.Paulauskui antrina ir PetCity šunų kirpėja – stilistė Vytautė Bazaraitė. „Dažnai šeimininkai susidaro klaidingą įspūdį, kad augintiniui su storu kailiu yra per karšta. Taip, jam karšta, tačiau gyvūno plaukai yra ta priemonė, kuri ir padeda apsaugoti jį nuo karščio ar nudegimų saulėje“, – tikina specialistė.
Visgi ir L.Paulauskas, ir V.Bazaraitė sutinka, kad kiekvienas gyvūnas yra unikalus, tad koks sprendimas jam tinka labiausiai, geriausia pasitarti su specialistais.
Kas iš tiesų gali padėti išgyventi karščiausias dienas?
Veterinaras neslepia, kad užklupę karščiai yra tikras išbandymas ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Mat perkaisti galima ne tik būnant saulėje – pavojinga apskritai įkaitusi aplinka. Todėl augintinių šiukštu negalima net trumpam palikti uždarytų automobiliuose, kol nubėgsite į parduotuvę, nes jie gali gauti šilumos smūgį.
Esant karščių pikui, gyvūnas turi būti pavėsyje, visada turėti šviežio, šalto vandens. L.Paulauskas pataria nesijaudinti, jei karštomis dienomis augintinis atsisako ėsti. Apetito sumažėjimas, kai oro temperatūra perkopia 30 laipsnių, yra natūralus dalykas, orui atvėsus gyvūnas jį turėtų atgauti.
Taigi karštą dieną gyvūnams geriausia yra ilsėtis pavėsyje, o ne bėgioti lauke. Norint išvengti perkaitimo, rekomenduojama maudyti ar bent šlakstyti augintinį šaltu vandeniu, ypač įtariant, kad šuo jau perkaito ir kyla pavojus jo gyvybei.
Perkaitimai gali būti dviejų rūšių – kai kūno temperatūra pakyla virš normos (daugiau nei 39,0) arba kai būna normali (37,5–39,0). Bet kokiu atveju šuo demonstruoja panašius simptomus. Pagrindinis – stiprus ir dažnas lekavimas, gali pradėti mėlti liežuvis, atsirasti dusimo požymių. Net šunį ir atvėsinus dar kelias paras išlieka grėsmė jo gyvybei, mat dėl perkaitimo gali sutrikti organų veikla.
Tačiau, anot specialisto, reikėtų nepamiršti, jog vasaros metu slypi ir kitų pavojų (pvz., erkių platinamų ligų), dėl kurių gyvūnas irgi gali nenorėti ėsti, ir tai gali suklaidinti šeimininkus. Todėl suprastėjus apetitui reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra kitų simptomų, kokia augintinio šlapimo spalva, ar nepakitusios dantenos, nepageltę akių baltymai, o kilus įtarimui būtinai kreiptis į veterinarą.
Nuo karščio gelbėjančios liemenės ir maudynių viešose vietose subtilybės
Komforto norisi ir mums, ir augintiniams. Tačiau ką daryti, jei gyvūnas nemėgsta maudytis, o tvyrantis karštis vyte veja į vandenį? PetCity klientų aptarnavimo specialistė Aušrinė Baškytė siūlo keletą alternatyvų – tai vėsinamosios liemenės ir kilimėliai. „PetCity parduotuvėse prekiaujame Rukka ir Hurtta vėsinančiomis liemenėmis, kurias sudrėkinus vandeniu, palaikomas augintinio kūno vėsinimas. Taip pat turime Scruffs vėsinamuosius, specialiu geliu užpildytus kilimėlius, kurie padeda augintinį apsaugoti nuo perkaitimo. Juos galima naudoti tiek gamtoje, tiek automobilyje, tiek įkaitusiuose namuose. Šie kilimėliai yra daugkartinio naudojimo, jie aktyvuojasi, vos tik gyvūnas ant jo atsigula, tad jų nereikia dėti į šaldytuvą“, – su naujovėmis supažindina specialistė.
Na, o tiems, kurie per karščius su augintiniais ketina vėsintis vandens telkiniuose, A.Baškytė pataria pasirinkti kuo nuošalesnį kampelį, kad augintis nedrumstų kitų poilsiautojų ramybės. Juk, pripažinkime, šunis mėgsta tikrai ne visi žmonės ir daugeliui jų draugija gali būti nemaloni. Ypač, jeigu yra mažų vaikų, kurie gal nepratę prie gyvūnų ir tiesiog gali jų bijoti.
„Tokiose vietose augintinio paleisti nerekomenduojame. Jis turi būti tiek prižiūrimas šeimininko, tiek būti prisegtas su pavadėliu. Didesnių veislių šunys tokiose vietose būtinai turi turėti antsnukį. Maudytis su augintiniu taip pat rekomenduojame nuošalesnėje vietoje (ne prie pagrindinės poilsiautojų maudyklės) – taip apsisaugosime nuo pykčių, smalsuolių ir suteiksime augintiniui daugiau erdvės pramogoms“, – primena A.Baškytė ir linki visiems vasaroti draugiškai. PetCity atliktas tyrimas socialiniuose tinkluose rodo, kad dauguma žmonių nėra nusiteikę prieš gyvūnus ir tik 4% apklausos dalyvių pasisako prieš augintinį paplūdimyje.
