Žolininkė Silvija Statkutė žolininkyste užsiima jau daugiau nei 10 metų. Per šiuos metus moteris sėmėsi žinių iš įvairios literatūros, seminarų, mokymų. Apsigynė žolininkystės amato tautinio paveldo meistro sertifikatą ir dabar savo žiniomis dalijasi įvairiuose mokymuose ir seminaruose.
Pasak žolininkės, žoliaudamas gali ne tik prisirinkti naudingų vaistažolių, bet ir pabėgti nuo XXI a. greito gyvenimo tempo bei nuolatinio nerimo. Anot jos, liesdamas augalus, kvėpuodamas grynu oru žmogus panyra į savotišką meditaciją, kuri jį gali praturtinti dvasiškai ir nuraminti.
– Ką reikėtų pasiimti einant į pievą?
– Žirklės yra pagrindinis mano profesijos įrankis. Eidami į pievą nepamirškite jų, nereikės augalų draskyti ar netyčia išrauti.
– Ką liepos mėnesį galima rasti Lietuvos pievose?
– Liepos mėnuo yra labai turtingas vaistiniais augalais. Dabar žydi dilgėlės, bobramuniai, rugių laukuose mėlynuoja rugiagėlės, pievose gausu jonažolės, valerijono.
– Dilgėlė – visiems pažįstamas augalas. Kaip galima jas panaudoti?
– Dilgėlių žiedai gerina kraujo kokybę ir stiprina imunitetą. Sudžiovintus žiedus ir lapus galima panaudoti arbatai. Jos arbata valo ir stiprina kraują, veikia raminamai, stiprina nervų sistemą, o ryte „ant tuščio“ skrandžio labai gerai detoksikuoja.
Dilgėlės žiedus paruošti galima ir nedžiovinant, o sudedant į medų ir labai gerai išmaišant, tokiu būdu užkonservuojant. Iš tokio medaus galima ruošti arbatą ir šiaip vartoti po šaukštelį per dieną.
– Kaip galima panaudoti laukuose mėlynuojančias rugiagėles?
– Jų žiedus susidžiovinę galite visus metus mėgautis arbata, kurią labai gerai gerti nuo kosulio, esant opaligei, įvairiems žarnyno sutrikimams, jautriam skrandžiui, taip pat ji labai gerai padeda nuo nerimo, stiprina nervų sistemą.
Rugiagėlių arbata veikia priešuždegimiškai, galima maišyti su kitais augalais arba gerti vieną.
– Ką galime pagydyti su jonažolėmis?
– Jonažolės poveikis labai stipus, jų vartojančiai moteriai neveikia net kontraceptinės tabletės. Šis augalas veikia priešuždegimiškai, valo kepenis, tulžies pūslę taip pat ją labai gerai vartoti esant baimėms, nerviniams sutrikimams, lengvai depresijai, nerimui.
Iš jonažolių galima pasidaryti tinktūrą. Paimkite 250 ml indelį, į jį įdėkite trečdalį augalo. Jei turite šios žolės užtektinai, naudokite tik žiedelius, jei ne – galite dėti ir šakeles. Augalas užpilamas ne stipresne nei 38 laipsnių degtine.
Padarius šią tinktūrą, reikėtų kas antrą dieną pajudinti indelį, kad žolės ir skystis susiplaktų. Po trijų savaičių nukoštas skystis yra tinkamas vartoti. Vartoti reikėtų su pertraukomis.
– Kokios vidurvasarį randamos vaistažolės gali padėti geriau jaustis emociškai?
– Jei dėl kažkokių priežasčių negalite vartoti jonažolės, nervinę sistemą stiprina, padeda kovoti su nerimu, lengva depresija ir dilgėlių šaknų tinktūra, dilgėlių lapų bei paprastojo kiečio arbata. Dilgėlių tinktūrą reikėtų ruošti su ne stipresne nei 38 laipsnių degtine, įdedant vieną trečdalį šaknų į norimą talpą. Po trijų savaičių nukošus augalo šaknis, tinktūra yra tinkama vartoti. Naudoti ją reikėtų individualiai, darant pertraukas.
Kiečių arbata stiprina imunitetą bei nervinę sistemą.
Tuoj pražys paprastasis kietis, nors Lietuvoje kol kas augalas nėra labai vertinamas, mes turime jo labai daug. Augalą susidžiovinus visus metus galima mėgautis arbata, kuri stiprina imunitetą bei nervinę sistemą.
– Kokie augalai tinkami kompresams?
– Visiems pažįstamas gyslotis, kitaip vadinamas trauklapiu, gali padėti susimušus, patyrus lengvą traumą. Jo lapus reikėtų pamušti, kad sušlaptų nuo savo sulčių, užsidėti ant skaudamos vietos, palaikyti porą valandų.
Taip pat nuo skaudančių sąnarių, sumušimų, nugaros skausmų labai gerai padeda varnalėšų lapų kompresas. Nusiskynus varnalėšos lapą, jį reikia išmušti, kad išsiskirtų sultys, ir uždėti ant skaudamos vietos.
Kompresus galima daryti iš visų priešuždegimiškai veikiančių augalų nuovirų. Dabar pievose galime rasti jonažolės, bobramunių žiedų. Iš Augalų reikėtų išvirti stiprią arbatą, kitaip vadinamą nuovirą, suvilgyti juo medžiagos skiautę ir uždėti ant skaudamos vietos, laikyti apie valandą.
– Ką verta pasiruošti šaltajam metų sezonui?
– Nuo šaltojo sezono peršalimo ligų visada spintelėje gerai turėti paprastųjų raudonėlių, čiobrelių, vingiorykščių, kurios turtingos natūraliu vitaminu C.
Raudonųjų ir baltųjų dobilų žiedų arbata reguliuoja moterų hormoninę veiklą.
– Į ką dėmesį pievose vertėtų atkreipti moterims?
– Valerijonas labai geras moterų draugas. Klimakso periodu žiedų arbata, jo spiritinė ištrauka gerai veikia padidėjus jautrumui, nuotaikų kaitai, nerimui, teigiamai veikia visą nervinę sistemą.
Senovėje geltonojo bobramunio žiedais moterys gydydavo itin gausų kraujavimą esantį po gimdymo arba menstruacijų metu. Šis augalas tirština kraują, veikia priešuždegimiškai. Raudonųjų ir baltųjų dobilų žiedų arbata reguliuoja moterų hormoninę veiklą.
– Į kokius augalus liepą dėmesį vertėtų atkreipti vyrams?
– Vyrams labai naudingas siauralapis gaurometis. Jo arbatą galima gerti net kelis kartus dienoje, nes jis netoksiškas augalas. Gauromečio arbata veikia raminamai, bet nemigdo. Taip pat jis labai gerai veikia prostatą, galima gerti profilaktiškai.
– Ką patartumėte norintiems pradėti rinkti vaistažoles?
– Nepatingėkit paieškoti sau tinkamo augalo. Kas vienam tinka, tas kitam gali netikti. Visų mūsų organizmai skirtingi, tad ir augalus toleruojame skirtingai. Dėl šios priežasties, manau, ir žinios apie augalus įvairiuose šaltiniuose skiriasi. Pavyzdžiui, putino uogos Lenkijoje laikomos nuodingomis, o Lietuvoje nuo senų laikų jos labai vertinamos.
Žinoma, svarbiausias dalykas žoliaujant yra atsipalaidavimas: stenkitės mėgaukitės pačiu procesu, nes jis jums gali duoti naujų potyrių, suteikti ramybės.
