Tokiomis minutėmis pavydžiai žvelgi į tą, kuris „aukščiau“, į vadovą ar verslo savininką, ir galvoji: o, kad tokį gyvenimą – ir man. Tolyn nuo reiklių klientų, kolegos – jau nebe kolegos, o pavaldiniai. Kabinetas, automobilis ir visos kitos privilegijos. Kur dar pareigas atitinkanti alga, kai gali galvos nesukti ir vaikus leisti į geriausią mokamą mokyklą, o ne tą valdišką, kuri šalia namų. Ir kai nereikia rinktis, ar šiemet atostogauti, ar namus remontuoti. Va čia tai tikras gyvenimas! Ir kaip norėtųsi susikeisti vietomis, pavyzdžiui, su garsiąja „Yahoo!“ vadove Marissa Mayer.
Kiekvienai trokštančiai ir siekiančiai pakilti karjeros laipteliais tai tikrai bus lemta. „Atsargiai svajok, – yra toks posakis, – nes svajonės pildosi.“ O besipildydamos atveria tokių dalykų, kurie svajonėje, kaip kokioje netikusioje sutartyje, buvo parašyti išnašoje su žvaigždute ir labai jau mažomis raidėmis. Girnos, tarp kurių sukiesi, tik didėja su kiekvienu žingsneliu pirmyn, sklaidydamos mitą apie neribotas galias ir nerūpestingą gyvenimą „viršūnėse“.
Personalo reikalų specialistai stambiose (ir ne tik) įmonėse atlieka įvairiapusę darbuotojų kompetencijos analizę, vadinamąjį tyrimą 360 laipsnių kampu. Kiekvieną darbuotoją vertina jo vadovas, pavaldiniai, kolegos ir net klientai, partneriai, tiekėjai. Šio tyrimo esmė ta, kad vertinami ir patys vadovai. Didžiąja dalimi visas tyrimas ir skirtas būtent skirtingo lygio vadovų kompetencijai nustatyti. Štai didelės užsienio kompanijos Lietuvos padalinio direktorė vertinama ne tik pagal pasiektus finansinius rezultatus, bet ir pagal pavaldinių atsiliepimus! Tokioje pozicijoje tu privalai suderinti sunkiai suderinamus dalykus: būti reikli, kad būtų gautas rezultatas, bet nepernelyg, subtiliai – kad darbuotojai neišsilakstytų į kitas darbovietes ar vienu „ypu“ nenubrauktų visų pastangų per metinį vertinimą.
Vienas vadovas savo darbą apibūdino kaip nuolatinį ir kasdienį buvimą viso ko smaigalyje. Klientams būsi geras, jei pritaikysi nuolaidų, jei tenkinsi visas jų užgaidas. Bet tada nebūsi geras verslo savininkui ir darbuotojams, nes kiekviena nuolaida klientui – mažesnės pajamos ir mažesnės algos. Jei sieki įtikti verslo savininkui, vadinasi, turi būti griežtas darbuotojams, nuožmus tiekėjams. O jei nori būti sėkmės lydimas vadovas, turi suderinti visus šiuos prieštaringus interesus, išlaviruoti tarp jų ir dar užtikrinti finansinę gerovę!
Būtent už tokį buvimą tarp didžiausių girnapusių vadovai ir gauna solidžias algas bei priedus už pasiektus rezultatus. Čia rožines svajones ir vėl „įžemina“ senovės kinų patarlė, kuri sako, kad „už pinigus galima nusipirkti namą, bet ne namus, lovą, bet ne miegą, laikrodį, bet ne laiką, knygą, bet ne žinias, valgį, bet ne apetitą, padėtį visuomenėje, bet ne pagarbą, vaistų, bet ne sveikatą, seksą, bet ne meilę, draudimą, bet ne saugumą“. Ir tada skaitome, kad Marissa Mayer miega po tik 4 valandas per naktį. O įmonės regiono vadovas keliaudamas praleidžia 5 dienas per savaitę. Ar vis dar norėtume susikeisti vietomis?
Vadovai irgi kartais pasvajoja, kaip būtų smagu... būti valytoja arba pardavėja, arba sekretore.
Turbūt didžiausias paradoksas yra tai, kad vadovai irgi kartais pasvajoja, kaip būtų smagu... būti valytoja arba pardavėja, arba sekretore. Viena verslininkė su nostalgija prisimena laikus, kada jai iki „pilnos laimės“ trūkdavo 100 litų. Dabar investiciniams projektams įgyvendinti jai trūksta jau viso milijono!
Buvimas tarp girnų yra nuolatinis ir netgi labai reikalingas – pusiausvyrai išlaikyti. Nes kas būtų, jei gaudamas didelę valdžią vadovas kartu negautų ir atsakomybės? Girnos saugo mus, kad netaptume tironais ar „lodariais“. Kaip koks energijos tvermės dėsnis ar koks dvejybinis buhalterinis įrašas, jis sudaro balansą, kurio eilučių skaičių juk visada galime rinktis.
