Skruzdėlės
Skruzdės nuo vieno augalo ant kito perneša pavojinguosius amarus, iškilnoja trinkeles, trukdo augalams gyvuoti. Tad kova su jomis irgi skirtinga: svarbiausia naikinti amarus, skruzdžių priėjimą prie jų. Svarbu laiku surinkti pernokusius, nukritusius ir pūvančius vaisius, kurie jas vilioja.
Skruzdėlės nesugebės pereiti saulėgrąžų aliejaus juostos, užteptos ant jų tako. Jos vengia česnakų, taip pat nemėgsta petražolių ir svogūnų kvapo. Joms nepatinka pomidorų ir šeivamedžių lapai, ūgliai.
Skruzdėlės nesugebės pereiti saulėgrąžų aliejaus juostos, užteptos ant jų tako.
Teigiama, kad skruzdės į kitą vietą perbėga nuo pašvinkusios žuvies kvapo. Paprastos mielės – efektyvi priemonė, naikinanti skruzdėles. Jei šviežias mieles maišysime su vandeniu ir dar pridėsime truputį medaus, cukraus ar uogienės, gausime tirštą masę. Mišinys naudojamas tose vietose, kuriose pasitaiko daugiausia skruzdėlių.
Kurkliai
Kurkliai (lot. Gryllotalpa gryllotalpa, o liaudiškai dar vadinami parpliais, turkliais) pažeidžia augalus, kai rausia gilius urvus ar graužia šaknis. Kad darže veisiasi šie vabzdžiai, galite suprasti iš vystančių augalų, kurie galų gale visai sunyksta. Arba galite išgirsti jų kurkimą, kuris girdimas net iki 1 km.
Šie sodo, daržo augalų niokotojai dažniausiai ten patenka su mėšlu ar kompostu, o išnaikinti juos nėra lengva, nes jie geba prisitaikyti prie naujų sąlygų. Galima juos baidyti specialiomis cheminėmis priemonėmis arba kariauti natūraliai. Pavyzdžiui, gegužės, birželio mėnesiais stipriai purenti dirvą. Efektyvus metodas – sunaikinti po žiemos likusius jų lizdus, kiaušinėlius.
Kurkliai nemėgsta česnakų, chrizantemų, serenčių ar vištų mėšlo kvapų, ant dirvos pilamų šviežių kalkių, prismaigstytų alksnių ar gailių šakelių. Žmonės tvirtina, kad padeda į žemę užkastos silkinių žuvų (strimelių, kilkių ir kt.) galvos ar saulėgrąžų aliejumi suvilgyti trinti kiaušinių lukštai. Bet kokie nepageidaujami vabzdžiai negali pakęsti džiovintos ugniažolės. Atsiminkite, kad efektyviai juos gaudo kurmiai.
Grambuoliai
Šių kenkėjų lervos graužia augalų šaknis (mėgstamiausios – braškių, žemuogių), o patys vabzdžiai – lapus. Juos aktyviai naikina kurmiai, tad neskubėkite kovoti su jais. Jei aplink augalus pasėsite baltųjų dobilų ar grikių, tikėtina, kad grambuoliai toje aplinkoje nesilankys ir nesiveis.
Taip pat grambuoliai mėgsta alų, tad galite pridėti gaudyklių su šiuo gėrimu ar kalkėmis barstoma dirva. Jei dažnai purensite žemę, į paviršių patekę kiaušinėliai ir lervos žus per kelias valandas.
Šliužai ir sraigės
Šie sodo ir daržo kenkėjai graužia viską, ką sutinka savo kelyje ne tik darže, bet ir gėlyne. Ypač aktyvūs lietingu metu ar naktį. Nedideliame plote galima moliuskus suvilioti į šlapius skudurus, šiferio, polietileno plėvelės ar lentų gabalus, didelius augalų lapus, o po to juos kartu su viskuo išmesti.
Nuo jų bei kitų kenkėjų gali pagelbėti vanduo, sumaišytas su 100 g garstyčių milteliais arba actu (purkšti ant augalų). Padeda ir tabako milteliai, sutrinti kiaušinių lukštai, gesintos kalkės, kavos tirščiai, apibarstyti aplink augalus pelenai (svarbu berti ne vieną, o kelis kartus).
Jiems taip pat nepatinka druska, bet nuo jos saugokite augalus. O štai alus ar pienas juos itin vilioja – įpilkite gėrimo į indą, iš kurio gyviai nebegalėtų iššliaužti ir įkaskite jį į dirvą.
Beje, jei daržą laistysite ryte, iki nakties, kada aktyviausi šliaužiantys naikintojai, jis pradžius ir nebus tiek žalojamas.
Paskaičiuota, kad sausas paviršius net iki 70% sumažina šliužų, sraigių žalą. Jei vargstate su šiais niokotojais, prisodinkite svogūnų, česnakų, mėtų, rozmarinų, bazilikų, pankolių, petražolių, viendienių, azalijų.
