Paprašyta pasidalyti naujovėmis, kurias pamatė viešėdama kas ketverius metus Vokietijoje vykstančioje parodoje „Buga“, kraštovaizdžio specialistė E.Balčiūnienė sakė, kad vokiečiai išsiskiria estetika ir suderinamumu.
„Pas juos viskas apgalvota nuo pradžios iki pabaigos ir kiekvienas elementas turi savo prasmę.
Kalbant apie parodą, įspūdį paliko pats granito apdirbimas. Jis yra skaldytas, pašiauštas, raižytas. Į jį įdedama papildomų medžiagų – pavyzdžiui, stiklo, plastiko, metalo elementų. Buvo akcentuojami ir želdiniai. Patys vokiečiai savo kapus susitvarko gana įdomiai naudodami skaldelę, dengdami granito plokštėmis, bet išlaikydami tą pačią stilistiką.
Dar vienas parodoje pastebėtas akcentas – užrašai, į ką pas mus dar nėra tiek atkreipiamas dėmesys. Ten užrašai yra priderinti prie bendro kapo stiliaus“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, parodoje didelis dėmesys buvo skirtas ir kapaviečių suasmeninimui, kad atskleistų mirusio žmogaus pomėgius, asmenybę.
Žemiau esančioje nuotraukų galerijoje pamatysite, kad vokiečiai savo kapuose nevengia detalių, kuriomis siekia įamžinti mirusio žmogaus atminimą: vieną kapą puošia šachmatų figūra, kitą – laivelis, trečią – paukščių lesyklėle ar paukčiai ir pan.
„Pas mus vis dar viskas daroma konservatyviai, tendencijos nesikeičia jau daug metų, dominuoja tamsios spalvos – dažniausiai juoda ir ruda, paminklai daugiausia standartinių formų – kvadratiniai, stačiakampiai, ovalūs, panašūs ir pačios kapavietės apipavidalinimai. Kalbant apie vidaus sprendimus, dažniausiai pasirenkama užpilti vienos spalvos skaldele ir įkomponuoti gėlyną, – sakė E.Balčiūnienė, paprašyta apžvelgti lietuvių kapų tendencijas.
– Tačiau, pastebiu, kad jaunajai kartai, matančiai visumą, kyla noras ką nors daryti kitaip, kad kapavietės būtų jaukesnės, šviesesnės, skoningesnės, vis daugiau dėmesio skiriama detalėms, ne tik apipavidalinimui, bet ir tam, kaip bus sutvarkytas kapavietės vidus, pasitelkiant įvairius aksesuarus, žibintus, vazas, želdinius. Ir kuo toliau toliau, tuo labiau ir pas mus imama suasmeninti kapavietę, įamžinti palaidotą žmogų.“
Tikriausiai ne vienas esate pastebėję, kad labai dažnai aktorių kapus puošia kaukė arba muzikų – natos. Tai simboliai, pasakantys mums, kas čia ilsisi.
Pastebiu, kad jaunajai kartai, matančiai visumą, kyla noras ką nors daryti kitaip, kad kapavietės būtų jaukesnės, šviesesnės, skoningesnės.
„Taip, bet tai po truputį ima populiarėti ne tik tarp aktorių ar žinomų žmonių. Man yra įstrigę keletas atvejų iš savo darbinės veiklos. Kartą mirus jaunai merginai, kuri labai gražiai piešė, stiklo menininkė vieną jos darbų perkėlė ant stiklo ir tas paveikslas buvo įkomponuotas tarp dviejų granito elementų.
Dar vienas pavyzdys, kai jaunos merginos įrėmino žodžius, kuriuos norėtų pasakyti mamai, esant gyvai. Labai jautru, asmeniška ir labai gražu.
Arba vienas žmogus savo sodyboje turėjo lauko riedulį, kuris tarnavo kaip suolelis sėdėti po medžiu. Po jo mirties tą riedulį įkomponavome į kapavietės kampą, jis ir toliau atlieka tą pačią funkciją, tik ant jo dabar prisėda velionio artimieji. O tas riedulys tikrai nieko nekainavo, bet akcentas gražus ir turintis prasmę. Nereikia įsivaizduoti, kad tokiems sprendimams reikalingi dideli pinigai, nes jų gali būti pačių įvairiausių“, – sakė E.Balčiūnienė.
