Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 12 11

Kritika „Naktiniame Vilniaus avilyje“ atidarytam barui: ten negali būti vietos alkoholiui

Kiek daugiau nei prieš metus skambiai pristatytas „Naktinis Vilniaus avilys“ buvo įkurtas su mintimi užsiimti alkoholio, narkotikų, tabako prevencija ir žalos mažinimu, tad nieko keisto, jog daugeliui nuostabą sukėlė netrukus ten pradėjęs veikti baras.
„Naktiniame Vilniaus avilyje“ esantis baras
„Naktiniame Vilniaus avilyje“ esantis baras / Naktinio Vilniaus avilio nuotr.

Nors jame taikomos žalos mažinimo priemonės, o vadovas Paulius Serapinas taip viliasi po kelerių metų pakeisti visuomenės vartojimo įpročius, Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė tokią veiklą vertina kritiškai.

Idėja atidaryti barą gyvavo nuo pat pradžių

Kaip pasakoja P.Serapinas, kiek daugiau nei prieš metus įsikūręs „Naktinis Vilniaus avilys“ atidarytas su idėja sostinėje turėti prevencinę ir žalos mažinimo vietą, kuri prisidėtų prie naktinio miesto kūrimo, o žmonės čia jaustųsi saugiau.

„Nuolat sakome, kad „Naktinis avilys“ yra kompleksinis projektas. Antrame aukšte turime renginių salę, susitikimų kambarius, įrašų studiją, netradicinę pamokų erdvę ir nevyriausybines organizacijas, kurios subnuomojasi kabinetus. Pirmame aukšte spalį atidarytas baras“, – aiškina vadovas.

Asmeninio albumo nuotr./Paulius Serapinas
Asmeninio albumo nuotr./Paulius Serapinas

P.Serapino teigimu, Lietuvoje daugiau nėra tokių barų. Tad kurdama jį komanda rėmėsi Vilniaus miesto tarybos rekomendacijomis bei jų atsiųstais geraisiais kitų šalių pavyzdžiais.

„Kelios panašios vietos yra Nyderlanduose, Danijoje, Vokietijoje. Būna barų, kur galima gauti pagalbos, užsiimti kultūrine veikla, įsitraukia nevyriausybinės organizacijos“, – sako vadovas.

Anot P.Serapino, mintis „Naktiniame Vilniaus avilyje“ atidaryti barą gyvavo nuo pat pradžių, dar tik teikiant paraišką. Be to, kaip aiškina vadovas, savivaldybė taip pat turėjo lūkestį, kad toje vietoje dirbtų baras ar kavinė, o visi partneriai bei organizacijos iš anksto buvo apie tai informuoti.

„Mūsų darbuotojai dalyvavo specialiuose mokymuose, kuriuos vykdė viešoji įstaiga „Jaunoji banga“. Tikslas yra atsisakyti stigmatizacijos, diskriminacijos neblaivių žmonių atžvilgiu – žinome atvejų, kai neblaiviems asmenims toliau pilamas alkoholis, o galų gale jie išmetami iš baro, jais nepasirūpinama. Norime turėti draugišką barą, kur būtų žinoma apie vartojimo pasekmes ir kaip galima elgtis tam tikrose situacijose.

Antrame aukšte sukurta saugi erdvė, kuri tiesiogiai veikia su baru – turime apie 10 mokytų savanorių, konsultuojančių apie psichoaktyviųjų medžiagų žalos mažinimą. Savanoriai nukreipia į vietas, kurios gali suteikti pagalbą. Taip pat galima pasidaryti narkotinių medžiagų testą, nemokamai gauti vandens. Jie budi populiariausiu laiku, kai vyksta naktinis gyvenimas ir būna daugiausia žmonių“, – pasakoja vadovas.

„Naktinio Vilniaus avilio“ vykdoma prevencija yra nutaikyta į dar alkoholio ar narkotikų nevartojančius jaunuolius.

Viliasi pakeisti jaunimo vartojimo įpročius

Pasak P.Serapino, „Naktinio Vilniaus avilio“ vykdoma prevencija yra nutaikyta į dar alkoholio ar narkotikų nevartojančius jaunuolius – vaikus, paauglius, o žalos mažinimas turi jau kitą auditoriją.

„Žalos mažinimo veikla taikomos tiems, kurie šiuo metu vartoja, eksperimentuoja, bet nori sužinoti, kaip tą daryti saikingiau, atsakingiau, saugiau tam, kad nekenktų nei sau, nei visuomenei“, – tikina vadovas.

Naktinio Vilniaus avilio nuotr./„Naktiniame Vilniaus avilyje“ esantis baras
Naktinio Vilniaus avilio nuotr./„Naktiniame Vilniaus avilyje“ esantis baras

P.Serapinas pastebi, kad žmonės į vadinamąją saugią erdvę užsuka, tačiau jų tikrai nėra itin daug. Vyro nuomone, kreiptis pagalbos ir ieškoti informacijos vis dar yra ganėtinai nepopuliaru, be to, šiuo klausimu vyrauja nemažai stigmų.

„Populiariausia užklausa yra narkotinių medžiagų testas, nes žmonės nori sužinoti, ką vartoja. Teko kalbėtis su lankytojais, kurie džiaugėsi, kad, pavyzdžiui, nemokamas vanduo yra pliusas. Atrodo, niekas apie tai nepagalvoja, bet jis daro gera – tokiu būdu išgeriame mažiau alkoholio, geriau jaučiamės, – sako vadovas. – Mūsų visuomenei vis dar reikia parodyti, kad paprastais žingsniais galime pasiekti bent minimalų pokytį.“

Populiariausia užklausa yra narkotinių medžiagų testas, nes žmonės nori sužinoti, ką vartoja.

P.Serapinas neslepia, kad ir pats nėra šimtu procentų užtikrintas, kad jų vykdoma prevencija ir žalos mažinimas gali paskatinti žmones mažiau svaigintis. Visgi jis tikisi, jog po 10 metų sostinė turės naują jaunimo kartą, kuri kitaip žiūrės į alkoholį bei narkotikus.

„Jei visą priemonių komplektą sėkmingai įgyvendintume bent per 5 metus, o mūsų pavyzdį pasiskolintų kiti miestai, manau, jaunų žmonių vartojimo įpročiai pasikeistų“, – viliasi vadovas.

Baro veiklą kritikuoja

Vis dėlto RPLC direktoriaus pavaduotoja A.Širvinskienė apie „Naktinio Vilniaus avilio“ veiklą nėra nusiteikusi taip pozityviai. Jos teigimu, tokioje saugioje pagalbos erdvėje negali būti vietos alkoholiui.

„Jie turi gerų iniciatyvų, kurios taikomos pasaulyje, yra siūlomos pasilinksminimo vietose. Tačiau kurti saugią erdvę ir joje įkurdinti barą tikrai prieštarauja prevencijai bei rekomendacijoms. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras yra nurodęs, kad ten, kur teikiama psichologinė pagalba, neturėtų būti alkoholio ir jo reklamos, ką mes šiuo metu matome „Naktiniame avilyje“.

Alkoholio kontrolės, prevencijos tikslas yra mažinti pasiūlą, drausti reklamą, didinti akcizus – mes praleidome, kad ten yra ir reklama, ir galima įsigyti alkoholio“, – aiškina specialistė.

Vilniaus priklausomybės ligų centro nuotr./Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė
Vilniaus priklausomybės ligų centro nuotr./Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė

Direktoriaus pavaduotojos nuomone, prevencija reikėtų užsiimti ten, kur galimos vartojimo pasekmės – pavyzdžiui, festivaliuose, naktiniuose klubuose, kadangi juose nelegaliai vartojamos psichoaktyvios medžiagos, galimos net mirtys.

„Ką reiškia mokyti saikingai vartoti alkoholį? Tokio dalyko nėra. Jei žmogus išgėręs, jis yra apsvaigęs, todėl su juo psichologai dirbti negalėtų, o greitosios pagalbos jam tikriausiai nereikėtų. Man ši idėja neatrodo nei rimta, nei laiku ar vietoje, – įsitikinusi A.Širvinskienė.

– Įsivaizduokime vietą, kur prekiaujama alkoholiu. Žmonės atvyksta pabendrauti ir mažiausiai galvoja apie prevenciją. Jei norime efekto, turime prevencines programas diegti švietimo įstaigose, kurti erdves, kur apie tai saugu kalbėtis, o ne prie alaus bokalo.“

Ką reiškia mokyti saikingai vartoti alkoholį? Tokio dalyko nėra.

Tai, kad „Naktiniame Vilniaus avilyje“ yra nemokamai dalinamas vanduo ir bet kada galima užeiti į saugią erdvę, specialistė laiko sveikintina iniciatyva, tačiau tokie veiksmai jos neįtikina.

„Vadinama antrinė prevencija, kai dalinamas vanduo, taikomos kitos priemonės, turėtų būti bendra reakcija visoje kultūroje“, – teigia A.Širvinskienė.

RPLC darbuotoja užtikrinta, kad baras bei prevencijos tarpusavyje nedera, todėl ir patarimų, kaip ateityje galėtų tobulėti „Naktinis Vilniaus avilys“, ji neturi.

„Nuoširdžiai sakau – neįsivaizduoju prevencijų bare. Visa erdvė, apie kurią man teko girdėti, yra sveikintina, bet pati baro koncepcija iškrenta iš konteksto“, – mano A.Širvinskienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?