Galime kalbėti gražiausiais žodžiais, bet mūsų poza, gestai, mimika, žvilgsnis pokalbio metu, tarkim, su darbdaviu, verslo partneriu ar kitais žmonėmis, neretai išduoda tai, ką norime nuslėpti. Tai vadinama neverbaline, kitaip nežodine arba kūno kalba, kuri yra viena seniausių bendravimo formų. Ją išreiškiame nesąmoningais arba sąmoningais gestais ir pozomis.
Neverbalinė kalba padeda tada, kai žodžiai nedaro pakankamo poveikio. Dažnai ji naudojama ir kaip papildoma komunikavimo priemonė. Gestas gali būti iš sielos gelmių sklindantis signalas, kurio perduoti žodžiais kartais net neįmanoma. Pavyzdžiui, tylus atsisveikinimas su ligoniu, pažvelgiant į akis, linktelint galva, suspaudžiant ranką. Nebylūs kūno signalai tam tikra prasme gali nuskambėti garsiau nei žodžiai...
Liūdniausiai pagarsėjęs gestas per žmonijos istoriją – kai romėnų Judėjos provincijos valdytojas Poncijus Pilotas nusiplovė rankas dar prieš paskelbdamas Kristui mirties nuosprendį. Taip be žodžių jis demonstratyviai parodė, kad nėra atsakingas už būsimą Jėzaus nukryžiavimą. Gali būti, kad P. Pilotas šiuo gestu sąmoningai aplinkiniams perdavė tokią žinią: jis nenori Kristaus mirties ir dėl žiauraus sprendimo yra nekaltas, bet neva yra priverstas tai padaryti...
Universali kalba
Neverbalinė kalba ypač domina mokslininkus, kurie jau seniai tiria jos poveikį ir reikšmes. Pasak tyrėjų, ši kalba yra universalesnė ir įtikinamesnė nei žodinė. Gali nemokėdamas jokios užsienio kalbos, bet naudodamas įvairius daugeliui suprantamus gestus susikalbėti su bet kokios tautybės žmogumi. Pavyzdžiui, paaiškinti, kad esi alkanas, kad kažką skauda ar net paklausti kelio. Įvairiose kultūrose dažnai naudojamos tos pačios mimikos, gestai.
Tyrimai atskleidė, kad 55 proc. informacijos apie asmenį suteikia matomos ypatybės: veido išraiška, gestai, žvilgsniai, laikysena, išvaizda, eisena ar stovėsena. Dikcija, akcentas, balso tonas, kalbėjimo maniera, tarimas, garsas –38 proc. informacijos.
O tai, ką kalbame, mūsų žodžių turinys, kaip kalbame, ar naudojame žargoną, ar pasakojame sklandžiai, vaizdžiai, – 7 proc. informacijos. Neverbalinė kalba yra sunkiau paslepiama (nebent žmogus yra puikiai ją įvaldęs), todėl ji greičiau išduoda mūsų jausmus, emocijas, neišsakytas mintis. Tai, ką kartais norime nuslėpti, fiziologinės reakcijos iškelia į dienos šviesą. Ypač neverbalinė kalba atskleidžia emocinę būseną.
Turbūt pastebėjote, kad bendraudami greitai pajuntate, ar pašnekovas patenkintas, ar ne, abejingas ar susidomėjęs. Maži vaikai dar nemokėdami kalbėti perteikia emocijas ir norus būtent kūno kalba. Ja sąmoningai ar ne naudoja ir suaugusieji. Jeigu žmogus sėdi užkėlęs kojas ant stalo, galime spręsti, kad jis jaučiasi neužtikrintas. O pariestos po kėde kojos rodo emocinį diskomfortą, kad asmuo jaučiasi tarsi įspraustas į kampą.
Pasak specialistų, kūno kalbą būtina išmanyti kiekvienam žmogui, nes ji labiausiai lemia pirmąjį įspūdį. Per dalykinį susitikimą jūsų elgesys pašnekovui gali kelti pasitikėjimą arba, priešingai, abejonių. Taigi mūsų sėkmei ar nesėkmei didelę įtaką daro neverbalinė kalba.
Neverbalinio bendravimo būdai
Neverbalinė kalba gali būti atvira ir paslėpta. Atviri veiksmai lengvai pastebimi – tai gestai, mimika, judesiai. Tiksliausiai informaciją perduoda rankų judesiai. Paslėptus veiksmus sunkiau pastebėti, bet, pavyzdžiui, veido raudonis, rankų virpėjimas ar delnų prakaitavimas suteikia gerokai daugiau informacijos apie žmogaus emocinę būseną.
Jeigu norite sudaryti gerą įspūdį arba perprasti pašnekovą, reikia išmanyti kūno kalbos subtilybes. Svarbu atsižvelgti į visą kontekstą, o ne tik gilintis į vieną gestą ar mimiką. Antraip neįgudusiems lengva apsirikti, galite neteisingai interpretuoti kūno kalba perteikiamą informaciją.
Praktiniai patarimai
Laikysena
Tiesi, taisyklinga laikysena yra labai svarbi ne tik norint išlaikyti gerą sveikatą, bet ir susikurti puikų įvaizdį. Laikysena turi įtakos pirmajam įspūdžiui apie žmogų, parodo, ką jis galvoja, kaip reaguoja į tam tikras situacijas. Tarkim, susikūprinęs ar susigūžęs atrodo pervargęs, nepatikimas, uždaras, nekeliantis pasitikėjimo, kažko bijantis. Taisyklinga laikysena, priešingai, byloja, kad žmogus pasiruošęs kibti į darbą, nori užmegzti pokalbį, bendrauti.
Dalykinių pokalbių ir derybų metu stenkitės pasirinkti patogią pozą ir padėtį erdvėje. Ji turėtų būti maksimaliai atvira. Venkite keisti pozą vos išgirdę klausimą, ar klausimo viduryje, nestovėkite ar nesėdėkite pasisukę šonu į klausytojus.
- Pakelta į viršų galva – pranašumo demonstravimas.
- Įtraukta į pečius galva – baimė, nervingumas, noras pasislėpti.
- Viršutinė kūno dalis pasvirusi į priekį – susidomėjimo parodymas, palaikymo ieškojimas.
- Viršutinė kūno dalis pasvirusi atgal (labai atsilošęs) – savęs išaukštinimas, parodoma, kad nepriimame pašnekovo, demonstruojama nuostata „Man nesvarbu“.
- Važinėjimasis, muistymasis kėdėje – nekantrumas, nesaugumas, noras imtis veiklos.
Rankų gestai
Rankų judesiai gali rodyti asmens atvirumą, uždarumą, dominavimą. Jie turėtų būti tolygūs ir sutampantys su kalbos ritmika. Bendraudami venkite intensyvios gestikuliacijos ir staigių judesių.
- Platūs, išraiškingi rankų mostai – pasitikėjimas, užtikrintumas.
- Labai riboti, neryžtingi rankų mostai – nepasitikėjimas, netikrumas.
- Pirštų galiukų trynimas, prispaudimas vieno prie kito – reikalavimas patikslinimo, konkretumo, aiškumo.
- Atviri delnai, plaštakų rodymas – atvirumo, nuoširdumo, pasitikėjimo ženklas. Per susitikimą šis gestas leidžia susidaryti įspūdį, kad vyksta sąžiningas pokalbis.
- Sunerti rankų pirštai – nusivylimas ir noras nuslėpti savo neigiamą požiūrį. Negatyvus jausmas tuo stipresnis, kuo sunertos rankos yra arčiau veido. Kai pašnekovo sunerti rankų pirštai padėti ant kelių, vadinasi, jo neigiamas nusiteikimas yra ne toks stiprus.
- Greitas rankos atitraukimas – įžūlumas, pasiūlymo atmetimas.
- Delnas žemyn – noras kažką nuslėpti, tai kelia nepasitikėjimą.
- Tariamų dulkių nubraukimas nuo drabužių, numaunamas ir užmaunamas žiedas – emocinis diskomfortas. Rodo, kad žmogus jaučia nerimą, jaučiasi neužtikrintas.
- Rankos už nugaros, sukabinti pirštai – ryžtingumo, pranašumo ir valdingumo demonstravimas. Taip pat tokia poza padeda sumažinti įtampą, teikia pasitikėjimo savimi.
- Rankos už nugaros, viena ranka yra apėmusi kitą – susierzinimas, mėginimas tarsi suimti save į rankas. Kuo aukščiau ranka kyla – tuo stipresnis negatyvus jausmas.
- Rankos sudėtos stogeliu – pritarimas, žmogus susitaiko su aptariama mintimi, arba saugosi nuo kylančių prieštaravimų.
- Stogeliu sudėtų rankų smaigalys nukreiptas į viršų – asmuo dėsto savo nuomonę arba yra pasiruošęs ją išdėstyti.
- Stogeliu sudėtų rankų smaigalys nukreiptas į apačią – asmuo įdėmiai klausosi ir kartu analizuoja tai, ką girdi. Šiuos gestus naudoja savimi pasitikintys, savimi patenkinti ir išdidūs žmonės.
- Rankų sukryžiavimas. Vyrų – nepriėmimas, uždarumas; moterų – apsauga, gynyba, baimė.
- Rankos sudėtos ant krūtinės – noras apsisaugoti, neigiamas nusiteikimas, vidinė įtampa.
- Burnos pridengimas ranka – vienas iš melą reiškiančių gestų. Tą patį gali reikšti ir tik vieno arba kelių pirštų priartėjimas prie burnos. Kartais asmuo, norėdamas užmaskuoti šį gestą, bando apsimestinai kosčioti. Tačiau jeigu šis pašnekovo gestas atsiranda jums kalbant, vadinasi, klausytojas nepatikėjo tuo, ką pasakėte.
- Nosies palietimas – nejaučiama simpatijos, kyla abejonių kalbėtojo žodžių nuoširdumu. Natūralus nosies niežėjimas skiriasi tuo, kad kandidatas lėčiau ir sąmoningai pasitrina nosį, o apgaulės atveju dažniausiai ją tik paliečia.
- Trumpas pirštų prilietimas prie lūpos – sutrikimas, neužtikrintumas.
- Ilgiau laikomi pirštai prie lūpos – susimąstymas, sprendimo ieškojimas.
- Pasmakrio trynimas – susimąstymas, malonumas.
- Barbenimas, beldimas pirštais į kokį nors daiktą – nervingumas, noras imtis veiklos.
- Delnų trynimas – pasitenkinimas, mėgavimasis. Dažniausiai reiškia teigiamus lūkesčius, tačiau svarbu įvertinti gesto greitį. Jeigu delnai trinami greitai, tai jums palanki situacija, jeigu lėčiau, greičiau reikš situacijos palankumą gesto savininkui.
- Rankos kišenėse, matomi nykščiai – noras paslėpti dominavimą, pranašumą.
- Rankos sunertos, nykščiai laikomi vertikaliai – negatyvus pranašumas, pašaipa. Dažnai šio gesto savininkas žaidžia rodomais pirštais, supasi ant kulnų arba kėdėje.
- Žaidimas rašikliu, pieštuku – nerimas, baimė, užsisklendimas, neryžtingumas arba tiesiog ženklas, kad pašnekovui nuobodu.
- Rankos sugniaužimas į kumštį – agresija, tramdomas pyktis.
- Rodomojo piršto nukreipimas į pašnekovą („Jūs...“) – puolimas, agresija.
- Akies voko trynimas pirštu – sakoma netiesa, todėl vengiama akių kontakto. Ypač jei žmogus tuo metu žvilgsnį nusuka į šalį. Moterys meluodamos dažniausiai pakelia akis į viršų, vyrai – nukreipia į šoną arba žemyn.
- Apykaklės patempimas – apgaulė. Šis žmogus turi blogų ketinimų, ypač jei ant sprando pasirodo prakaito lašiukų.
- Kaklo kasymas – abejojimas, dvejojimas.
- Ausies kasymas ir trynimas – noras išsakyti savo nuomonę, kuri dar nėra suformuluota. Pastebėjus tokį gestą, reikėtų padaryti pertraukėlę, pauzę ir leisti pašnekovui išsakyti savo mintis.
- Smakro glostymas – sprendimo priėmimo ženklas. Jeigu paskui parodomas kitas teigiamas gestas, vadinasi, sprendimas bus palankus.
Ką reiškia rankos paspaudimas?
Šis veiksmas atskleidžia žmogaus būdą, emocijas, poziciją pašnekovo atžvilgiu.
1. Pernelyg stiprus pasisveikinimas rankomis, kai spaudžiami visi pirštai, rodo asmens agresyvumą, griežtumą, pranašumo ir kito asmens menkumo demonstravimą.
2. Pernelyg vangus rankos arba tik pirštų galiukų paspaudimas išduoda spaudžiančiojo nepasitikėjimą savimi, menkavertiškumą, o kartais ir atsargų savo pranašumo demonstravimą.
3. Minkšta, glebi ranka dažniausiai išduoda uždarą žmogaus būdą.
4. Skubotas rankos paspaudimas rodo baimę.
Tekstas L. Grinkevičienės
