Istorinio tyrimo metu F.Barronas pakvietė grupę garsių kūrėjų – Trumaną Capote, Williamą Carlosą Williamsą, Franką O’Connorą, legendinius architektus, mokslininkus, jaunuosius verslininkus ir matematikus, kad keletą dienų galėtų su jais pagyventi buvusiame brolijos name Kalifornijos universiteto miestelyje.
Dalyviai susipažino vieni su kitais, juos stebėjo tyrėjai, jie taip pat rašė savo gyvenimo, darbo, asmenybės įvertinimus bei atliko testus, kurie skirti aptikti protinės ligos požymius bei kūrybiško mąstymo indikatorius.
F.Barronas išsiaiškino, kad, priešingai nei buvo manoma tuo laikotarpiu, protiniai gabumai turi tik labai mažą įtaką kūrybiniam mąstymui. Vien tik intelekto koeficientas nepaaiškina kūrybiškumo kibirkšties.
Tyrimas parodė, kad kūrybiškumas apibrėžiamas daugybe intelektinių, emocinių, motyvacinių ir moralinių charakteristikų. Savybės, siejančios visų sričių kūrybiškus žmones, buvo atvirumas savo vidiniam gyvenimui, teikiama pirmenybė sudėtingumui ir dviprasmiškumui, didelė tolerancija netvarkai, gebėjimas išgauti tvarką iš chaoso, nepriklausomybė, originalumas ir gebėjimas rizikuoti.
Aprašydamas šį savybių rinkinį, Barronas išsiaiškino, kad kūrybos genijus buvo „primityvesnis ir kartu kultūringesnis, destruktyvesnis, bet kartu ir konstruktyvesnis, kartais labiau pakvaišęs, bet kartu ir blaiviau mąstantis, nei vidutinis asmuo“.
Šis naujas požiūris į kūrybos genijus iškėlė keletą stulbinančių prieštaravimų. Vėliau F.Barronas ir Donaldas MacKinnonas tyrė kūrybingus rašytojus ir atrado, kad vidutinis rašytojas priklausė 15-kai procentų gyventojų, kuriems būdingi visi psichopatologijos rodikliai. Kad ir kaip keista bebūtų, jie taip pat nustatė, kad rašytojų psichinė sveikata buvo labai gera.
TAIP PAT SKAITYKITE: Stebuklingos Alisos citatos
Kodėl tokie prieštaravimai? Labiausiai tikėtinas atsakymas – kūrybiški žmonės buvo labiau linkę save analizuoti. Tai juos atvedė prie padidėjusios savimonės, savo tamsiosios bei nemaloniosios pusės pažinimo. Būtent dėl to, kad susiduria su visu gyvenimo spektru – tiek su šviesia, tiek su tamsia jo puse, rašytojai labiau linkę turėti charakteristikas, visuomenėje asocijuojamas su protine liga.
Iš kitos pusės, ta pati asmenybė gali paversti juos sąmoningesniais. Atvirai ir drąsiai stodami akis į akį su savimi ir su pasauliu, kūrybiški žmonės rasdavo neįprastą sintezę tarp sveiko ir „patologinio“ elgesio.
Priešingai „dešiniojo smegenų pusrutulio“ mitui, kūrybiškumas neapsiriboja tik viena smegenų dalimi ar net vienu smegenų pusrutuliu. Iš tiesų kūrybinis procesas remiasi visomis smegenimis.
Būtent dėl tokių prieštaravimų kai kurie žmonės jaučia neapsakomą veržlumą kurti. Psichologas Mihaly Csikszentmihalyi po daugiau nei 30-ties metų, praleistų stebint kūrybiškus žmones, sakė: „Jei turėčiau vienu žodžiu išreikšti, kaip jų asmenybės skiriasi nuo kitų, tai būtų sudėtingumas. Jie parodo minčių ir veiksmų tendencijas, kurios daugelio žmonių yra izoliuotos. Juose slypi priešingi kraštutinumai; užuot buvę „individai“ kiekvienas iš jų yra „dauguma“.
Šiandien dauguma psichologų sutinka, kad gamtoje kūrybiškumas yra daugialypis. Ir net neurologiniu lygmeniu kūrybiškumas yra labai netvarkingas.
Priešingai „dešiniojo smegenų pusrutulio“ mitui, kūrybiškumas neapsiriboja tik viena smegenų dalimi ar net vienu smegenų pusrutuliu. Iš tiesų kūrybinis procesas remiasi visomis smegenimis. Tai dinamiška skirtingų smegenų dalių, emocijų bei mūsų sąmonės ir pasąmonės apdorojimo sistemų sąveika.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lengvo būdo mesti rūkyti Lietuvoje mokantis Evaldas Žvirblis: „Kuo ilgiau ir daugiau rūkote, tuo lengviau ir mesite“
Smegenų numatytosios veiksenos tinklas, arba kaip mes vadiname – „vaizduotės tinklas“, yra ypač svarbus kūrybiškumui. Šis tinklas, pirmą kartą identifikuotas neurologo Marcuso Raichle 2001 metais, apjungia daug vidinių (medialinių) smegenų paviršiaus plotų kaktinėje, momeninėje ir smilkininėje srityje.
Daugiau nei pusę savo mentalinio gyvenimo mes naudojamės šiuo tinklu. Jis būna aktyviausias kai, pasak mokslininkų, užsiimame „susikurtu pažinimu“ – svajojame, kažką apmąstome arba tiesiog leidžiame mintims kažkur klajoti.
Kūrybiški žmonės gali žongliruoti šiais iš pažiūros priešingais mąstymo režimais – kognityviniu ir emociniu, planuotu ir spontanišku.
„Vaizduotės tinklo“ funkcijos formuoja pagrindinius žmogaus potyrius. Pagrindiniai trys jų komponentai yra prasmės susikūrimas, protinė stimuliacija ir žiūrėjimas į ateitį. Tai leidžia mums susikurti prasmę iš mūsų potyrių, prisiminti praeitį, galvoti apie ateitį, įsivaizduoti, kaip kiti žmonės mato pasaulį, įsivaizduoti alternatyvius scenarijus, suprasti istorijas, apmąstyti protines ir emocines būsenas – tiek mūsų pačių, tiek kitų. Vaizduotės ir socialiniai procesai, susiję su šiuo smegenų tinklu, taip pat yra kritiniai formuojantis užuojautai bei gebėjimui suprasti pačius save.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip per 5 minutes suaktyvinti smegenų veiklą?
Tačiau „vaizduotės tinklas“ dirba ne vienas. Jis įsitraukia į sudėtingą ir painų šokį su vykdančiuoju smegenų tinklu, kontroliuojančiu mūsų dėmesį ir darbinę atmintį. Vykdantysis tinklas padeda sutelkti vaizduotę, blokuodamas išorinius blaškančius veiksnius, ir leidžia pasinerti į vidinius potyrius.
Kūrybiškos smegenys puikiai sugeba aktyvuoti ir deaktyvuoti šiuos smegenų tinklus. Dėl šio gebėjimo kūrybiški žmonės gali žongliruoti šiais iš pažiūros priešingais mąstymo režimais – kognityviniu ir emociniu, planuotu ir spontanišku. Tai suteikia jiems galimybę naudotis plačiu charakteristikų ir mąstymo stilių spektru savo darbuose.
Galbūt todėl kūrybingus žmones labai sunku suprasti. Tiek kūrybiniuose procesuose, tiek smegenų procesuose jie sugeba netikėtais ir neįprastais būdais apjungti iš pažiūros vienas kitam prieštaraujančius elementus.
Parengta pagal Carolyn Gregoire ir Scotto Barry Kaufmano knygą „Wired to Create: Unraveling the Mysteries of the Creative Mind “
