„Prieš 25 metus aš, skaitydama blizgius žurnalus, įdėmiai sekdavau mados ir grožio naujienas, semdavausi patirties iš skyrelių apie seksą: kaip čia geriau patenkinus mylimąjį 125 būdais, – juokauja Michelle. – Šiandien aš iš įpročio peržvelgiu straipsnius „Kaip nesenti“ ir panašius niekus. Ir žinote, ką dabar norėčiau pasakyti 25–30 metų moterims? Ogi: „Negaiškite laiko!“
Senti yra kieta!
Aš paaukojau daugybę savo gyvenimo valandų kovodama su antsvoriu ir stengdamasi užmaskuoti senėjimo požymius. Ir pagaliau susiprotėjau – užteks!
Pusę amžiaus grūmiausi su senėjimu ir likau pralaimėjusi. Ir kodėl aš taip stengiausi? Kodėl nė karto nesiryžau pripažinti, kad vis vien nelaimėsiu ir nepabandžiau tiesiog gyventi? Net nežinau. Visą gyvenimą dėjausi kažkuo kitu: stengiausi būti komunikabilesnė, seksualesnė, jaunesnė, stilingesnė nei buvau iš tikrųjų. Aš paaukojau daugybę savo gyvenimo valandų kovodama su antsvoriu ir stengdamasi užmaskuoti senėjimo požymius. Ir pagaliau susiprotėjau – užteks!
Prieš metus tiesiog nustojau dažytis plaukus. Nustojau laikytis dietų. Tačiau iki šiol stengiuosi sveikai maitintis ir rūpinuosi, kad maistas būtų ne tik visavertis, bet ir skanus. Aš nepratęsiau narystės sporto klube, nes, tiesą pasakius, labiausiai mėgstu rytais bėgioti kartu su savo šunimi, o ne prakaituoti salėje. Nustojau leisti beprotiškas pinigų sumas kosmetikai, nes kasdieniam makiažui man visiškai užtenka toninio kremo, pieštuko antakiams ir tušo blakstienoms.
Man 52 metai, bet jaučiuosi 30-ies. Ne, aš neišprotėjau. Aš juk pastebiu savo raukšles, pigmentines dėmes ir „gelbėjimo ratą“ ant liemens. Kalbu apie vidinę būseną, savo sielos būseną. Tiesiog daugiau nesikankinu bandydama prievartauti savo kūną. Taip, aš atrodau 50-ties, bet viduje jaučiuosi 30. Ir taškas!
Apie tokias kaip aš sako, kad mes nekovojame. Tik nesuprantu, kodėl yra blogai nekovoti su amžiumi? Taip, aš pasirinkau mažiausio pasipriešinimo kelią: būti tiesiog laiminga, o ne laiminga dėl kažko. Taip, dėl kai ko aš iš tiesų esu per sena. Žinote dėl ko?
Ogi esu per sena...
1. ...tylėti
Jei turiu ką pasakyti, tai ir sakau. Nebijodama būti neteisingai suprasta, ne taip išgirsta ir nesusimąstau, ką apie mane (tikriausiai) pagalvos kiti. Tai jų problema, ne mano. Ir jei kažkas mane įžeis ir mestels ką nors šlykštoko, aš nenutylėsiu, o jai ar jam pasakysiu: „Jūs chamas. Ir man nemalonu su jumis bendrauti.“ Nemanau, kad nusipelniau, jog kažkas bjauriai su manimi elgtųsi. Šito niekas nenusipelnė. Tiesiog pasaulyje yra įžūlių niekšelių, kuriems reikia parodyti jų vietą.
2. ...išgyventi dėl to, kaip atrodau
Mano vyras (taip aš ištekėjusi), pasiūlė papusryčiauti kavinėje. Pradėjau ruoštis ir aptikau, kad baigėsi šampūnas. Prieš trejus metus aš būčiau tikrai pasakiusi, kad tokia tikrai negaliu išeiti iš namų, o dabar tiesiog pagalvojau: „Po galais, mano mylimas vyras mane kviečia pusryčių, tai koks skirtumas, ploviau galvą ar ne? Jis juk matė mane iš ryto ir pakvietė į miestą, tai kodėl man turi rūpėti, ką apie mane pagalvos žmonės prie gretimo staliuko?“
3. ...nepaisyti silpnybių
Tai net ne silpnybės. Tai mano norai, kuriuos aš iškart realizuoju. Man visai negėda skaityti banalų romaniūkštį, šokant klausytis Lady Gaga, valgyti sūio pyragus 2 valandą nakties ir žiūrėti serialą „Gyvi numirėliai“.
4. ...dėvėti nepatogius batus
Batai turi būti minkšti, patogūs, tinkamo dydžio ir derantys prie sezono. Ir, o taip, aš galiu įsispirti į sandalus, jei žinau, kad bus ilga diena ir kitokie batai man nutrins kulną. Kojos man svarbiau už tai, kad gal kam nors, kas į mane pažvelgs, sukelsiu estetinę traumą.
5. ...atsiprašinėti už netvarką
Sudėliokime taškus ant „i“: jūs mane pasamdėte, kad tvarkyčiausi savo namus? Ne? Na, neturėjau nuotaikos ir nesusitvarkiau – o ką?
6. ...susikviesti minią draugų
Nes negalima pasikviesti Marry, nepakvietus Jacko, o Johno – be Lauryn. Jei noriu pabendrauti su Marry, tai ją ir kviečiu. Ir normaliai reaguoju, jei ji atsisako eiti be Jacko.
7. ...kaupti daiktus
Jau išbraukiau iš savo kalbos frazę: „Gal prireiks“. Jei tiesiog dabar nenumanau, kam man to daikto reikia, jį lengva ranka išmetu.
8. ...būti optimiste
Na, taip, kiekviename galima rasti šį tą gero. Bet kai kurie žmonės – visiškas mėšlas nuo galvos iki kojų. Ir aš tikrai neeikvosiu laiko, ieškodama juose ko nors teigiamo.
Aš tam pernelyg sena. Ir esu laiminga, kad suspėjau tai suvokti iki tol, kol mano palaikai dar neprispausti antkapiu su užrašu: „Čia ilsisi Michelle, kuri visą amžių pragyveno ne taip, kaip norėjo ir mirė nelaiminga“.