Su Lina Liubertaite, tinklaraštininke ir apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatore kalbamės apie tai, ar naujosios tendencijos mus nustebins, o gal kaip tik – privers prisiminti tai, ką užmiršome.
„Ekologijos mada niekur nedingo, ji ir toliau bus aktuali bei įgaus įvairesnių formų bei išraiškos būdų. Kadangi aplinkos kūrimas yra tiesiogiai susijęs su ekologija, natūralumu, atsinaujinančiais šaltiniais, į tai įeina ir augalų pasirinkimas bei dizaino sprendimai. Tai būtų pagrindinė linija, kurią būtų galima sekti, tačiau svarbu paminėti ir dar kelis niuansus kraštovaizdžio kūrime, kurie įgauna pagreitį“, – sakė Lina.
Dangos ir lietaus vanduo
Dangos sode gali būti pačios įvairiausios – medis, medžio ir plastiko kompozitas, klinkeris, akmuo, dažyti paviršiai, trinkelės ir pan., tačiau dabar dėmesys krypsta į tokias, kurios padeda lengviau susigerti lietaus vandeniui. „Šiuo atveju kalbama apie skaldelę ar žvirgždą bei kitas pralaidžias dangas. Lietaus vandens valdymas yra vienas iš tų dalykų, į kuriuos atsižvelgiama vis dažniau, todėl tokia mada ateina ir į Lietuvą – atsisakyti didžiulių plotų, išklotų trinkelėmis ir apgalvoti kitus variantus, pavyzdžiui, rinktis korius ir angas užpildyti žvirgždu ar skalda ir taip sukurti natūralų vaizdą sodybose“, – sako Lina.
Ji priduria, kad augalus taip pat galima rinktis atsižvelgiant į lietaus vandens suvaldymą. Vakarų Europoje populiarėja sprendimas, kai augalai specialiai sodinami prie didelių stovėjimo aikštelių, prekybos centrų, kad lietus nuo labai didelių aikštelės plotų subėgtų į tas vietas, kur jie auga, sumažintų vandens daromą poveikį ir įneštų daugiau gyvybės į betono džiungles.
Tokie lietaus sodai, pasak Linos, turėtų populiarėti ir mūsų šalyje.
Sklypo įdarbinimas
Į sklypą nebežiūrima tik kaip į vietą, kur galėtų būti terasa ir veja. „Tikimasi vis daugiau funkcijų – atsiranda vieta sportui, meditacijoms, nestandartinėms vaikų žaidimo aikštelėms, darbui, kadangi vis daugiau dirbame iš namų. Žmonės statosi oranžerijas, pergoles, sodo sandėliukus, natūraliai įsiterpiančius į aplinką, ir nestokoja fantazijos, kad įveiklintų savo kiemą. Manau, kad prekybininkai nesnaus ir pasiūlys nemažai sprendimų, pavyzdžiui, vis daugiau žmonių, kurie turėjo tik grilį lauke, dabar įsirengia visą lauko virtuvę, kur galėtų dar daugiau eksperimentuoti gamindami įvairius patiekalus gamtoje“, – sako L.Liubertaitė.
Paklausta apie netradicinius šiltnamius, kurie tampa vakarėlių vieta, Lina sako, jog noras estetiškai gyventi braunasi į visas sritis, tad šiltnamiai ne išimtis. „Tiesa, šiltnamiai yra statomi saulėtose vietose, tad vasarą ten ilgai nepabūsite ir kavos neišgersite. Kitas niuansas, kelioms veikloms skirti šiltnamiai turėtų būti didelio ploto, o tai įtinka irgi ne kiekvienam. Pasiryžę tam, turėtų apgalvoti, kur statys tokį šiltnamį, kokius augalus augins (ir ar išvis augins) ir tada galima imtis darbų – nuo dekoro, lempučių ir šildymo sprendimų žiemos metu“, – sako L.Liubertaitė.
Lina sako, kad šiuolaikinė ir išmani technika itin palengvina sklypo priežiūrą ir yra labai patogi naudoti, kadangi kinta ir paties sodo/daržo suvokimas – norime mėgautis aplinka, o ne jai vergauti. „Laistymo sistemos, vejos robotai, išmanios lempos – rinktis tikrai yra iš ko, svarbiausia įvertinti, ko jums reikia“, – kalba pašnekovė.
Džiovintos gėlės
Dar viena tendencija – tai džiovintos gėlės. Pasaulio floristai atsisako plastiko ir pereina prie natūralumo. „Lietuvoje mes turime galybę gėlių, kurios tinkamos džiovinimui ir išlaiko savo struktūrą bei spalvą. Pavyzdžiui, net tokie netikėti pasirinkimai kaip jurginai, bijūnai, pentiniai gali būti puikia puošmena namų interjere ar tikti puokštėms, vainikams, pačioms įvairiausioms šventėms. Be to, tokių gėlių galite užsiauginti ir patys – tiek vienmečių, tiek ir daugiamečių“, – pataria L.Liubertaitė.
Vandens elementai
Lina pastebi, kad į kraštovaizdžio kūrimą sugrįžta vandens elementai ir tai gali būti ne tik tvenkinys, bet ir kiti įvairūs vandens šaltiniai – nedidelis kriokliukas, iš akmenų trykštanti vandens srovė, girdykla paukščiams, natūralistinis baseinas ir daugybė kitų pasirinkimų.
„Vandenį tarsi buvome pamiršę, tad jis sugrįžta su trenksmu ir pačiomis šiuolaikiškiausiomis formomis. Tai jūsų kiemui duoda labai daug ir suteikia išskirtinumo, ramybės ir jaukumo kraštovaizdžiui“, – sako L.Liubertaitė.
Ji priduria, kad atgimsta ir balkonai, kuriuose klesti augmenija, įvairios dekoracijos, žydinčios gėlės ir netgi visi daržai. „Tai puikus būdas sukurti dalelę gamtos viduryje miesto. Žinoma, čia koja kojon eina ir sodų ant stogų mada, kadangi tos žalumos norisi vis daugiau. Tad jeigu turite stogą, balkoną ar terasą, kurią galite apželdinti, būtinai taip ir darykite“, – siūlo Lina.
Ji sako, kad grįžta ir vijokliniai augalai – nuo vinvyčių ir aktinidijų iki kaprizingųjų rožių, kurie padeda susikurti vasarą savo kieme. Lietuvoje turime ne itin daug visžalių augalų, todėl atskyrimui nuo kaimynų pasitelkiame spygliuočius arba lapuočius, tačiau vijokliai turi savo žavesio, juolab kad dabar yra ir nuostabių ir įdomių atramų, pagamintų iš medžio ar rūdinto metalo, pergolių jiems auginti ir taip džiaugtis gražiu vaizdu ir papuoštu kiemu.
O kas išeina iš mados? Tinklaraštininkė pataria vengti spalvoto mulčio ir prieš keletą dešimtmečių įkurtų alpinariumų stiliaus, kai buvo pasitelkiami smulkūs akmenukai ir didelio rūpesčio bei priežiūros reikalaujantys augalai.
