Prieskoniai ant palangės
Susikurti savo prieskoninių žolelių daržą ant palangės – nesudėtinga, nes beveik visos žolelės gali būti auginamos namuose: bazilikai, mairūnai, mėta, gelsvė, rozmarinas, petražolė, čiobreliai ir daug kitų.
„Auginti vazone visiškai netinkami tik krapai. Nors atrodo, kad tai tradicinis lietuviškas prieskoninis augalas, augantis bet kur, bet štai vazone neaugs. Jei turite galimybę, sėkite jį tiesiai į dirvą lauke“, – patarimais dalijasi L.Liubertaitė.
Pasirinktų augalų sėklas galima sėti į daigyklą, vazonėlį ar tiesiog indelius nuo įvairių maisto produktų, pripylus durpių arba durpių substrato. Sėklas rekomenduojama paskirstyti taip, kad tarp jų liktų bent piršto pločio tarpelis, o tuomet ant viršaus lengvai užbarstyti dirvožemio. Svarbu nepamiršti pirmą kartą palaistyti – itin smulkias sėklas geriausia purkšti kambario temperatūros vandeniu. Pasėtas sėklas vertėtų uždengti dangčiu, stiklu arba paprasta maistine plėvele ir laukti, kol sudygs.
Geriausia rinktis tuos augalus, kuriuos mėgstate valgyti ir mielai dedate į salotas.
„Renkantis sėklas pirmą kartą, rekomenduočiau atkreipti dėmesį ne į augalus, kurie kažkam gerai išaugo, o į tuos augalus, kuriuos mėgstate jūs, – tai bus pati didžiausia motyvacija juos prižiūrėti. Geriausia rinktis augalus, kuriuos mėgstate valgyti, mielai dedate į salotas ir nuolat perkate parduotuvėje. Visų žolelių auginimo principai – panašūs, bet jausite daugiau malonumo pasirinkę mėgstamą augalą“, – sako L.Liubertaitė.
Prieskoninių žolelių auginimas turėtų būti malonus, todėl neverta pernelyg įsitempti ir laikytis griežtų taisyklių. Anot ekspertės, žmonės augalus ant palangių sėja ne todėl, kad tai madinga. Žolelių auginimas motyvuoja. Jis susijęs ne tik su rezultatu, bet ir su juslėmis, nes leidžia pajusti užauginto augalo skonį.
Pasėjau, o kaip prižiūrėti?
Pasėjus žoleles, svarbu kantriai sulaukti, kol pradės dygti daigai. Tik pasirodžius pirmiesiems daigams, plėvelę reikėtų nuimti, o vazonėlį pastatyti saulėtoje vietoje. Augalai, gavę saulės, kaipmat pradės vykdyti fotosintezę. Kai daigai paaugs, bus galima juos persodinti ir šiek tiek išskirstyti.
„Kaip žinome, vienas melisos, mėtos ar baziliko kerelis užima visai nemažai vietos ir gali būti, kad visame vazone augs tik vienas daigelis. Bazilikai puikiai auga ir ant palangės, bet perkėlus keletą daigų į šiltnamį taip pat galima sulaukti gero derliaus. Daugeliui prieskoninių augalų labai tinkamos sąlygos yra ir balkone, nes ten jie auga gryname ore“, – ką daryti toliau paaiškina L.Liubertaitė.
Tręšti ar netręšti?
Kai pasėtas augalas išdygsta ir ūgteli, galima imtis persodinimo darbų.
„Užsiauginus pomidoro ar paprikos daigą ir persodinant jį į vazoną, kuriame augs toliau visą likusį sezoną, reikia pasirūpinti dirvožemiu, kuris turėtų pakankamai maisto medžiagų – vazone augalui nėra iš kur jų paimti papildomai. Tam tiktų durpių substratas su kompostu, kurį galima papildyti trąšomis. Svarbu, kad trąšos būtų ilgo poveikio, dar geriau, kad būtų organinės kilmės. Pamažu jų maistinės medžiagos patenka į dirvožemį, todėl galime būti tikri, kad augalas turės pakankamai medžiagų visą augimo laikotarpį“, – pataria L.Liubertaitė.
Organines trąšas reikia sumaišyti su dirvožemiu, o pasodinus – gerai palieti. Tik palaisčius trąšos pradeda veikti, o augalas, gavęs vandens, pasisemia lėtai tirpstančių maisto medžiagų. Trąšos veikia itin švelniai ir nenudegina augalų šaknų.
