Pradėjo rašyti tinklaraštį apie kedus
Laimio meilė batams gimė dar paauglystėje – kaip pats pasakoja, tuo metu kedai nebuvo lengvai prieinami ir populiarūs, tačiau apsirengti kitaip nei visi norėjosi. Pradėjęs šokti breiką, vaikinas ne tik dar labiau susidomėjo batais, bet ir susipažino su dabartiniu savo darbo partneriu Artūru.
„Pradėjus šokti, kedai tapo neatsiejama mūsų dalimi – batai turėjo gerai atrodyti, būti patogūs, be to, nuolat reikėdavo juos prižiūrėti. Su Artūru vis pirkdavome sportbačius ir lyg konkuruodavome tarpusavyje, kuris turės geresnius“, – šypsosi L.Lomonosovas.
Įstojęs į universitetą, Laimis rašė bakalauro darbą apie lietuviškų sportbačių kūrimą ir įvedimą į rinką, o pats norėjo sukurti pirmuosius tokius batus mūsų šalyje, nes čia tuo metu dar nebuvo jokių specializuotų parduotuvių.
„Maždaug 2014-aisiais buvo atidaryta pirmoji kedų parduotuvė ir Artūras joje įsidarbino. Aš prisijungiau kiek daugiau nei po metų, kai mano idėja nepasiteisino, ir nesukūriau lietuviškų sportbačių. Pradėjau kaupti patirtį, pardavinėjome kedus, patys juos prižiūrėjome, patarinėjome žmonėms. Nebuvome tik eilinė parduotuvė“, – pasakoja L.Lomonosovas.
Nors dar šokių laikais Laimis su Artūru buvo sukaupę nemažai žinių apie batų priežiūrą, pradėję dirbti parduotuvėje, jie ėmė dar daugiau mokytis. Kartu su batais jie parduodavo specialias valymo priemones, aiškino žmonėms, kaip reikėtų jomis naudotis.
„Kedai pamažu populiarėjo, tačiau žmonės nelabai apie juos nusimanė. Dažniausiai jie pirkdavo tai, kas būdavo populiaru ar ką avėdavo jų kolegos, draugai. Klientai nesirinkdavo unikalių batų, todėl mes nuolat pasakodavome, ką verta pirkti, kaip reikėtų derinti“, – prisimena L.Lomonosovas.
Dažniausiai jie pirkdavo tai, kas būdavo populiaru ar ką avėdavo jų kolegos, draugai.
Sukaupę pakankamai žinių, Laimis su Artūru 2016 m. nusprendė pradėti rašyti tinklaraštį apie kedus, pavadinę jį „Sneaker Spot“. Laimio draugė sukūrė dizainą, Artūras rašė straipsnius, o pats jis apsiėmė rūpintis vadyba.
„Apie 8 mėnesius rašėme įvairiomis temomis, dalijomės patarimais. Populiarumas augo, atsirado koncentruota auditorija, kuri skaitė, palaikė ir sekė naujienas, – sako L.Lomonosovas. – 2017-ųjų gegužę surengėme pirmą kedų vakarėlį, o nuo tada pradėjome organizuoti daugiau susiėjimų. Per pirmąjį renginį žmonėms pristatėme ir naują paslaugą – avalynės valymą.“
Dabar pats atnaujina žmonių batus
Laimis prisimena, kad neretai iš savo skaitytojų sulaukdavo klausimų, ar juodu su Artūru valo batus, o jei ne, pasiteiraudavo, kaip reikėtų tai tinkamai daryti namie. Publikavus nemažai straipsnių apie batų priežiūrą, galiausiai jiems kilo mintis pasiūlyti žmonėms paslaugą, apie kurią šie dažnai teiraudavosi.
„Iš pradžių mes užsiėmėme tik paprasčiausiu valymu, nes nieko daugiau nemokėjome, tačiau su laiku tobulinome ir adaptavome paslaugas. Pamažu atsirado batų dažymas, spalvos atnaujinimas, taisymas. Dabar galime prikelti ir atgaivinti visiškai mirusią avalynę, – tikina L.Lomonosovas. – Žinias gilinome patys, žiūrėjome „Youtube“, gūglinome. Tiesa, kartais testuojant nukentėdavo klientų batai, bet mokėmės iš savo klaidų, tobulėjome ir augome.“
Nors Laimis su Artūru antram gyvenimui gali prikelti visiškai nudėvėtus batus, vis dėlto vyras pripažįsta, kad yra keli niuansai, kurių sutvarkyti jau negalima.
„Pavyzdžiui, jei padas perskilęs ties lenkimo vieta, net suklijavus jis skils toliau. Kita situacija būna, kai batuose dujų pripildytos oro pagalvės sprogsta ar prakiūra, tada nieko padaryti negalima, nes dujų atgal nepripildysi. Tačiau 98 proc. atvejų galima sutvarkyti, – pasakoja L.Lomonosovas. – Visada verta tvarkyti batus, tik klientui spręsti, ar jis nori juos atnaujinti.“
Visada verta tvarkyti batus, tik klientui spręsti, ar jis nori juos atnaujinti.
Batus Laimis su Artūru atnaujina savo studijoje. Ten atėjusio kliento batai pažymimi sistemoje, o tuomet keliauja į atitinkamą vietą, kuri priklauso nuo to, kas bus daroma. Be to, vyrai visus darbus atlieka rankomis ir nenaudoja chemijos ar mašinų.
„Jeigu batus reikia taisyti, pirmiausia tai padarome ir tik tada valome. Tuomet jie išdžiovinami specialioje spintoje, o vėliau balinamas padas, šiaušiamas audinys, maitinama oda, nupūkuojami raišteliai. Kai batai paruošiami po valymo, jie dažomi. Tai yra kruopštus rankinis apdirbimas“, – aiškina L.Lomonosovas ir priduria, kad šiuo metu jų kolektyvas yra padidėjęs ir prie batų vienu metu dirba šeši žmonės.
Anot Laimio, pats valymo procesas ilgai neužtrunka, tačiau gali būti susidariusi 200–300 batų porų eilė, todėl klientas sutvarkytą avalynę gali atgauti po savaitės dviejų ar vėliau. Sparčiai sukdamiesi, Laimis su Artūru nudėvėtų batų per darbo metus atnaujino jau apie 7–8 tūkst.
„Kartais žmonės atneša tiesiog purvinus batus, nes tingi juos išsivalyti. Kiekvienas gali pats atlikti paprastą valymą, bet ne visi tam skiria laiko. Kiti atvejai būna sudėtingesni, kai žmogus pats nebegali atnaujinti batų. Yra buvę, kai klientas atnešė 20 tūkst. eurų kainuojančią rankinę – daiktas brangus ir jį tikrai verta atnaujinti.
Kai kurie atneša batus, kurie brangūs morališkai, o naujų nusipirkti nebegali, nes jie jau seni. Dar kiti tiesiog vertina pačią paslaugą ir neša atnaujinti avalynę, nes tai nekainuos brangiau nei nauji batai. Kam pirkti kitus, jei gali toliau nešioti savus batus, kurie atrodo beveik kaip nauji?“ – klausia L.Lomonosovas. Anot jo, kuo batai yra geresnės kokybės, tuo geriau jie atnaujinami.
Žmonės dažniausiai klysta valydami ir džiovindami
Atnaujinęs kelis tūkstančius batų porų Laimis pastebi, kad dažniausiai žmonių daromos klaidos yra avalynės skalbimas, valymas netinkamais būdais ir džiovinimas ant radiatoriaus arba saulėje.
„Batus valykite rankomis, nenaudokite skalbimo mašinos ir chemijos – dažnai žmonės griebiasi baliklių, valo su soda, kuri išblukina spalvą. Taip pat neretai naudoja netinkamas priemones, kuriomis prieš tai nepasidomi, ir taip sugadina batus.
Išvalyti batai turi džiūti kambario temperatūroje. Be to, neretai pasitaiko, kad žmonės šviesią avalynę impregnuoja spalvotu impregnantu, todėl batai nusidažo“, – dažniausias žmonių klaidas prižiūrint batus vardija L.Lomonosovas.
Tam, kad batai tarnautų ne vienus metus, Laimis išskiria kelias pagrindines taisykles, kaip tinkamai reikėtų prižiūrėti avalynę. Svarbiausius akcentus jis skiria valymui ir džiovinimui – pataria naudoti priemones be chemijos ir batus ne mirkyti vandenyje, o sausai valyti su šepečiu ir valikliu.
„Batus būtina impregnuoti, nes taip jie bus apsaugoti nuo vandens, purvo, ilgiau išliks švarūs. Niekada nerekomenduoju tų pačių batų nešioti 2–3 dienas iš eilės. Juos reikėtų rotuoti – tuomet avalynė neprasmirs, nes drėgmė spės išsivėdinti.
Jei kasdien avėsite tuos pačius batus, jie greičiau susidėvės ir turės nemalonų kvapą, kurį sunku pašalinti.
Jei kasdien avėsite tuos pačius batus, jie greičiau susidėvės ir turės nemalonų kvapą, kurį sunku pašalinti. Patarčiau turėti 4–5 poras batų, kurias vis keistumėte, ir jos be problemų laikys 5–6 metus.
Dienos pabaigoje, jau nusiavę batus, su specialia priemone, naikinančia bakterijas, papurkškite jų vidų. Taip panaikinsite nemalonaus kvapo sukėlėjus, tik nepatarčiau naudoti paprastų kvapiklių. Be to, į batų vidų būtinai įdėkite popieriaus arba kurpalį tam, kad jie neprarastų formos“, – patarimais dalijasi L.Lomonosovas.
Laimis atsakymą turi ir turbūt į kiekvienam žmogui bent kartą kilusį klausimą – kaip išlaikyti baltą batų padą. Anot jo, pačiam žmogui išvalyti giluminį purvą bus sudėtinga, tačiau ne itin nunešiotą avalynę tikrai galima atnaujinti namie.
„Jeigu baltas padas nedažytas, galima naudoti dantų pastą, nes ji turi šiek tiek šarmo ir nugraužia purvą. Kitas būdas yra pasitelkti nagų lako valiklį, kuris turi acetono. Vis dėlto jei tokiu skysčiu valysite dažytą padą, jis nugrauš dažą.
Tokiu atveju reikėtų rinktis įprastus batų valiklius, o jei dažas pasitrynęs ar patamsėjęs, tai jau yra ne purvas. Tuomet reikia atnaujinti pačią spalvą, o tam yra specialūs dažai, – sako L.Lomonosovas. – Kartais žmogui sunku įvertinti, ar padas dažytas – patestuoti galima šiek tiek mažiau matomoje vietoje.“
Ne vienus metus su batais dirbantis Laimis pastebi, kad žmonių požiūris į nešiojamą avalynę pamažu keičiasi. Kaip jis pasakoja, anksčiau dauguma senus batus išmesdavo, o dabar tvarumo kultūra vis auga ir žmonės stengiasi avalynę atnaujinti.
Jeigu baltas padas nedažytas, galima naudoti dantų pastą, nes ji turi šiek tiek šarmo ir nugraužia purvą.
„Prisimenu juokingą atvejį, kai dar nebuvome sukūrę tinklaraščio, o Artūras dirbo kedų parduotuvėje. Kartą atėjo klientas, kuris numetė savo batus ir pasakė, kad jam reikia tokių pačių naujų. Jis nusipirko beveik 300 eurų kainavusius kedus, nes jie buvo gana reto ir išskirtinio modelio, o savuosius paliko. Batai buvo tiesiog purvini, tad Artūras juos išsivalė, o kadangi buvo jam tinkamo dydžio, jau šeštus metus juos sėkmingai nešioja, – šypsosi L.Lomonosovas.
– Žmonės savo drabužius skalbia ir neša valyti, tačiau su batais to nėra – kažkodėl, kai jie susipurvina ar įplyšta, mes turime įprotį juos išmesti. Dabar taip elgiamasi vis rečiau ir mes labai džiaugiamės, nes jaučiamės prie to prisidedantys.“
Kaip vieną pagrindinių savo veiklos tikslų Laimis su Artūru yra išsikėlę visuomenės švietimą. O tai, jų džiaugsmui, jiems įvykdyti sekasi gana neblogai.
„Dažnas klientas klausia, ar verta atnaujinti batus? Taip, visada verta. Klausimas tik, ar žmogui tai svarbu, – pastebi L.Lomonosovas. – Atnaujinome nemažai batų, ir smagu, kad toks jų kiekis nebuvo išmestas. Tai glosto širdį.“
