Nerašysiu jums savo vardo, nes jau užteks man ir to, jog draugės šaiposi iš manęs ir siuntinėja el. atvirukus, sveikindamos su vienišių diena. 11.11. Keturis kartus po vieną. Suprask – labai vienišas. Taip, aš esu vieniša. Man 36. Gyvenu su kate ir Kalėdas švenčiu be vaikučių gugavimo ir gausios šeimos dovanų. Atostogauju dažniausiai viena, kartais su mama ar geriausiomis draugėmis. Šeimos albumo nerenku ir ant sienų nekaba rėmeliai su kelionėse besišypsančia apsikabinusia pora. Manimi ir mano brangiuoju sutuoktiniu.
Kasmet, dažniausiai per šeimos susibūrimo šventes, man reikia atlaikyti tetų ir dėdžių atakas, kurie vis dar nepraranda vilties, jog aš gyvensiu normaliai. Mama viltį prarado jau seniai. Tėtis jau irgi nebelaido keistų juokelių apie užsibuvusias senmerges. Būna, kad pagalvoju, kad esu niekam nereikalinga. Būna, kad ir paverkiu, jog nebus kas senatvėje paduos vandens stiklinę. Būna vienišumo, apleistumo ir beviltiškumo dienų. Bet negi jums, tiems kurie, na, padarė „sūnų, medį ir namą“, jų nebūna?
Kita vertus, aš nuo vaikystės lankiau pramoginius šokius. Laikau formą, kartais ir dabar nueinu pasiausti salėje; ir kai užsidedu aptemptą suknelę, tai seilę varvina ne tik draugių vyrai, bet ir jų vyresnieji sūnūs. Mano gražuolės katės fotografija Tinderyje veikia kaip magnetas stipriems vyrams su geru humoro jausmu. O ir atostogaudama viena puikiai leidžiu laiką. Bet to, mano kelionių biudžetai visuomet būna santūrūs. Visur esu lepinama dėmesiu, o atidūs gerbėjai, tikėdamiesi raktų nuo mano kambario, elgiasi kaip ožiai, nutrūkę nuo grandinės. Ar aš jums panaši į tokių ožių auklę? Ar norėčiau, jog mano mylimasis varvintų seilę į nematytą skanėstą, pavargęs nuo mano strijų ir nukarusių krūtų?
Ir išvis. Jokių nešvarių kojinių kasdien prie lovos ir triusikų kasryt prie dušo kabinos. Jokių nurodymų, ką valgysim savaitgalį, jokių šeimos balsavimų, į kokį kiną eisim. Jokių „aš turėsiu šunį, bet rytais tu jį vedžiosi“. Rengiuosi ką noriu. Valgau ką noriu. Einu kur noriu. Jums nepatinka? Tai jūs taip ir negyvenkit. Dauginkitės ir žydėkit. Vos atsistoję ant kojų pradėkit taupyt vaikų mokslams ir savo prasmę matykit supermamyčių forumuose. Lįskit viršininkams į užpakalius, nes paskolos jus pavers moderniais vergais, ir būkit amžinai superkorektiški, nes nežinia kas gali jus išgirsti. Nekeliaukit, nepramogaukit, nelepinkit savęs, nes rugsėjo pirmai išleidot visus pinigus, kuriuos galėjot skirti sau.
Ir net kai aš pasensiu ir nebus šalia to anūko su stikline prie lovos, aš būsiu nugyvenusi ilgą ir linksmą gyvenimą. Aš prisiminsiu šalis, kuriose buvau, vyrus, su kuriais draugavau, ir malonumus, kuriuos patyriau. Negailėkit manęs, aš pati taip pasirinkau. Ir dar. Laikykit savo ožius arti savęs, nes kai aš eisiu pro šalį, pavadėliai ir vėl bus įsitempę. O aš einu,kalėdinių dovanų ieškoti. Sau brangiajai, žinoma.
Norite taip pat pasidalinti savo patirtimi? Siųskite savo laiškus adresu ypatingos@15min.lt.
