Apie salotas
Žaliuose, sultinguose ir traškiuose salotų lapuose nemažai vitamino C, taip pat A ir E vitaminų, mineralinių medžiagų: kalio, magnio, natrio, fosforo, geležies ir silicio. Juose labai mažai cukraus ir organinių rūgščių, tai lemia prėską salotų skonį. Beje, tamsialapėse salotose maždaug šešis kartus daugiau vitamino A ir tris kartus daugiau vitamino C nei šviesialapėse. Taip pat jose daugiau kalio ir geležies.
Salotos – puikus skaidulinių medžiagų šaltinis. Jos naudingos mūsų organizmui, nes skatina žarnyno veiklą, gerina virškinimą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Salotos reguliuoja skysčių balansą organizme, neleidžia jame kauptis druskoms. Jose randama biologiškai aktyvios medžiagos, kuri ramina nervų sistemą, gerina miegą, mažina kraujospūdį. Salotose esantys pektinai padeda iš organizmo pašalinti cholesterolį, o rutinas stiprina kraujagyslių sieneles, todėl salotų dieta ypač rekomenduojama sergantiesiems ateroskleroze.
Salotos yra ir žalios spalvos pigmento chlorofilo šaltinis. Kuo salotų spalva sodresnė, tuo daugiau jose chlorofilo. Šis pigmentas sugeria saulės šviesą ir akumuliuoja jos energiją. Chlorofilas stiprina organizmo imuninę sistemą, spartina žaizdų gijimą, gydo dantenas, naikina blogą burnos kvapą. Valgant salotas į mūsų kraują patekęs chlorofilas pagerina kraujotaką: prisotina kraują deguonimi, padeda pašalinti sunkiuosius metalus ir toksines medžiagas.
Naujausi tyrimai rodo, kad salotose yra junginių, stabdančių piktybinių ląstelių dauginimąsi.
Kaip ir su kuo valgyti salotas
Anot mitybos specialistų, salotos – puikus maistas turintiesiems antsvorio, nes yra lengvai virškinamas ir visai nekaloringas: 100 g salotų – tik apie 12 kcal. Be to, jos gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, padeda organizmui pasisavinti kituose produktuose esančias vertingąsias maistines medžiagas. Todėl salotas geriau valgyti ne vienas, o vartoti kaip garnyrą su kitais produktais. Tik labai svarbu žinoti, su kuo jas derinti.
Pirma taisyklė: salotos vietoj kaloringų maisto produktų
Jei metate svorį ir stengiatės sumažinti kalorijų kiekį, salotos jūsų kasdieniame valgiaraštyje turėtų pakeisti kaloringus maisto produktus, pavyzdžiui, bulves arba ryžius. Salotos puikiai dera prie žuvies, jūros gėrybių, liesos mėsos ir paukštienos, sūrio, todėl jas galima ir būtina vartoti laikantis baltymingų produktų dietos.
Salotos dera ir su grūdinėmis kultūromis, vaisiais bei daržovėmis, todėl įtraukiamos ir į angliavandenių dietas. Su salotomis galima valgyti ir bulves. Tiesa, geriau rinktis jaunas, nes jose mažiau krakmolo ir daugiau baltymų.
Antra taisyklė: negardinkite salotų riebiais padažais
Vargu ar valgant salotas pavyks atsikratyti bent vieno kilogramo, jei gardinsite jas riebiais padažais, pavyzdžiui, grietine arba majonezu. Salotas geriausia gardinti šviežiai spaustomis citrinų sultimis ir alyvuogių aliejumi. Kad būtų gardžiau, galite pasiruošti padažą su įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis. Štai paprastas receptas: Pikantiškas žalumynų užpilas salotoms.
Trečia taisyklė: salotų neužgerkite
Suvalgius didelę lėkštę salotų, sulčių ar mineralinio vandens, ypač prisotinto angliarūgšte, verčiau atsisakyti. Toks „kokteilis“ gali sutrikdyti virškinamojo trakto veiklą: padidės dujų kiekis žarnyne, ims pūsti pilvą. Salotų visai nebūtina užgerti, nes jas sudaro net 95 proc. vandens.
Ketvirta taisyklė: nevalgykite salotų pusryčiams
Salotos – netinkamas maistas pusryčiams. Dienos pradžiai labiau tiks mažesnės apimties ir daugiau kalorijų turintis maistas. Per pusryčius pavalgiusi tik salotų, vargu ar ištversite iki pietų ir imsite užkandžiauti. O užkandžiai juk – didžiausias lieknėjančiųjų priešas. Salotas geriausia rinktis pietums ir vakarienei. Rekomenduojamas vienos porcijos dydis – 100-200 g.
Kokias salotas gaminti? Siūlome išsirinkti čia.
