Savo automobilyje įsirengė namus
Praėjusiais metais, prieš prasidedant pandemijai, Rasa su vyru dar spėjo pasisvečiuoti užsienyje, tačiau šiemet jie nusprendė niekur neskristi ir išnaršyti Norvegiją, kurioje gyvena jau daugiau nei 13 metų.
„Vyras gavo darbo pasiūlymą, o po metų kvietimo sulaukiau ir aš. Susikrovėme savo kuklią mantą ir su šešiais vaikais išvažiavome. Lietuvoje su didele šeima buvo sunku išsiversti, gyvenome nuo algos iki algos, turėjome skolų šleifą, – prisimena R.Genotienė. – Dabar abu turime darbus, vaikai jau užaugę, o mes su vyru gyvename aukso amžių – įgyvendiname visas idėjas, kurių negalėjome paversti realybe anksčiau.“
Iki tol nemažai keliavę po pasaulį, pora praėjusiais metais dar spėjo apsilankyti Kipre ir Meksikoje, o vėliau ėmė mąstyti apie keliavimą kemperiu, kadangi taip galima daugiau pamatyti, o ir tikimybė užsikrėsti virusu kur kas mažesnė nei keliaujant per oro uostus su daug pašalinių žmonių. Vis dėlto kemperių kaina buvo didelė, todėl Rasos vyrui kilo mintis panaudoti savo darbinį automobilį.
„Turime lengvąjį automobilį, kurio gale yra vietos daiktams. Atsidarėme jo duris ir žiūrėjome, ką būtų galima padaryti. Taip pamažu internete ėmėme ieškoti idėjų, – pasakoja R.Genotienė. – Reikėjo viską taip įrengti, kad būtų patogų ir man, ir vyrui, kadangi jis yra daug aukštesnis.“
Jeigu dvi savaites atostogautume Norvegijoje, už nakvynę sumokėtume apie 2 tūkst. eurų. O dabar pamatome gražų vaizdą, sustojame ir nakvojame.
Iki tol į tolimesnes keliones sutuoktiniai kartais leisdavosi būtent šiuo automobiliu, tačiau nakvynei tekdavo ieškoti vietos, kur galėtų apsistoti. Tad dabar, kai gegužės mėnesį jiedu leidosi į pirmą kelionę naujuoju kemperiuku, viskas buvo paprasčiau.
„Turėjome bandomąjį išvažiavimą, kai savaitgalį išvykome kartu su vyru ir dukra. Ji vėliau išvažiavo namo, o mes likome jame nakvoti – norėjome pasižiūrėti, ką reikia patobulinti, pakeisti“, – aiškina Rasa.
Anot R.Genotienės, automobilio įrengimas užtruko vos savaitę – per šį laiką pora spėjo nusipirkti visus reikiamus daiktus ir juos sukonstruoti. Be to, Rasa turėjo tikslą viską išdėlioti taip, kad vietos pakaktų ir lovai, ir reikiamiems įrankiams, o viskas atrodytų tvarkingai.
„Turime padarytas dėžes, kur, atsukus varžtus, išimi jas kartu su plokštėmis, ir automobilis lieka tuščias. Siekėme, kad nereikėtų valandų valandomis visko konstruoti, kadangi automobilis vis dar reikalingas vyro darbui“, – aiškina R.Genotienė.
Baldai yra kompaktiški ir lengvai transformuojasi
Kadangi Vytautas dirba statybų srityje, jam namų įrengimas automobilyje nesukėlė jokių problemų. Vis dėlto svarbiausia užduotis buvo sugalvoti, kaip viską padaryti patogiai bei kompaktiškai, o nemažai idėjų siūlė ir pati Rasa.
„Mano darbas buvo pasakyti, ko noriu. Pavyzdžiui, ant langų reikėjo uždėti tam tikras kišenėles, į kurias galima sudėti įrankius, maistą – aš pasiuvau, tačiau sugalvoti, kaip jas pritvirtinti, jau turėjo mano vyras. Norėjome turėti ir dėžę patalynei, batams, drabužiams, higienos reikmenims. Man viskas turi būti tvarkinga, – aiškina R.Genotienė. – Be to, buvo svarbu, kad turėtume ne tik lovą, o galėtume ją transformuoti į sėdimą kampą su staliuku.“
Nors automobilis nedidelis ir retas pagalvotų, kad į jį gali tilpti visi reikiami baldai, Rasa, pasakodama, kaip viską sumontavo, įrodo, jog jame galima lengvai gyventi su visais patogumais.
„Pavyzdžiui, ištraukus stalčių, kuriame sudėti įrankiai, pritvirtinamas prailginimas ir uždedama viryklė, o iš kito stalčiaus galima padaryti kriauklę. Biotualetą pastatome lauke palapinėje, kuri užsidaro. Ten, kad nebūtų nemalonių kvapų, dedami chemikalai. Turime ir dušą – pasišildome vandens ir į kibirą įdedame specialų dušą, kurį pakabiname tualeto palapinėje. Tuomet galime ramiai nusiprausti“, – pasakoja R.Genotienė.
Pradėjusi domėtis, Rasa sako pastebėjusi, kad daug daiktų galima pritaikyti jų kemperiui – pora net rado specialias keptuves ir puodus, kurie neužima daug vietos. Kartu teko pirkti indus ir kitus reikiamus baldus, tad visos išlaidos atsiėjo apie tūkstantį eurų.
„Kaip vyras sako, pirmos atostogos bus brangiausios, nes viską reikėjo pirkti. Ieškojome indų, kurie nebarškėtų ir nedužtų važiuojant, bet atrodytų gražiai. Taip pat pirkome specialius įdėkliukus puodeliams, stiklinėms, taurėms tam, kad laikytųsi tvarkingai sudėti. Radome puodus ir keptuves, kurie susispaudžia – jų dugnas metalinis su silikono žiedu, kuris susilanksto“, – pasakoja R.Genotienė.
Kaip vyras sako, pirmos atostogos bus brangiausios, nes viską reikėjo pirkti.
Nors įrengiant automobilį, didelių klaidų sutuoktiniai nepridarė, vis dėlto atsirado papildomų išlaidų, kai tam tikri priimti sprendimai buvo neįvertinti.
„Pavyzdžiui, pasiuvau tamsias užuolaidėles, kurios buvo priklijuojamos prie lango, – einant miegoti užklijuoji, o ryte nuimi. Tačiau šviesa naktį vis tiek praeina, todėl teks bandyti kitą variantą“, – sako Rasa.
Keliaujant automobiliu, nakvynės tapo žymiai pigesnės
Patiems įsirengus namelį ant ratų, Rasa pripažįsta, kad ir važiuoti tapo daug smagiau, kai žino, jog viskas padaryta savomis rankomis. Keliauti tokiu būdu porai taip patiko, kad vos sugrįžę iš vienos kelionės, jie jau ima planuoti naują.
„Dabar mes važiuojame savaitgaliais, o normalias atostogas turėsime tik liepos antroje pusėje. Sekame orų prognozes ir, jeigu viskas gerai, keliaujame. Kai rodo prastą orą, dažniausiai nerizikuojame, nes įprastai renkamės keliauti į kalnus“, – pasakoja R.Genotienė.
Planuodami, kur keliaus, Rasa ir Vytautas stengiasi aplenkti miestus ir mieliau renkasi traukti į gamtą. Ir nors keliaujant po kalnus daug išlaidų nebūdavo, daugiausia atsieidavo nakvynės, tad dabar pora nemenkai sutaupo, kadangi nakvoja sustoję bet kokioje gražioje vietoje.
„Kai važiuojame, dažniausiai vykstame ne greitkeliais, o šalutiniais keliukais, įvairiais apvažiavimais, – sako R.Genotienė. – Jeigu dvi savaites atostogautume Norvegijoje, už nakvynę sumokėtume apie 2 tūkst. eurų. O dabar važiuojame, pamatome gražų vaizdą, sustojame ir nakvojame – nakvynės iš anksto neplanuojame. Kempinguose būna mokestis, bet jis nedidelis – prieš kelias savaites ten buvome apsistoję su draugais, vienam žmogui išėjo 16 eurų.“
Rasa pastebi, kad Norvegija yra dėkinga šalis kelionėms su kemperiu, kadangi ten yra daugybė vietų, kuriose galima sustoti ir pernakvoti, o tam nereikia jokių papildomų leidimų.
„Žinoma, būna vietų, kuriose negalima stovyklauti, – dažniausiai ten užkabinta lentelė, kuri reiškia, kad negalima statyti palapinės, kurti laužų. Tačiau su mūsų automobiliu sustoti galima bet kur išskyrus privačią teritoriją“, – privalumą išskiria R.Genotienė.
Nemažai Norvegijos vietų aplankiusi Rasa sako, kad kiekviena jų yra savitai įdomi, tačiau didžiausią įspūdį visada palieka kalnai.
„Mes esame pripratę prie kalnų ir kai išvažiuojame ten, kur jų mažiau, iš karto pasigendame gražaus kraštovaizdžio. Tikrai mėgstame kalnus, žygius, kopimą, palydime saulę su įspūdingais vaizdais. Esame gamtos vaikai“, – tikina R.Genotienė.
Mes esame pripratę prie kalnų ir kai išvažiuojame ten, kur jų mažiau, iš karto pasigendame gražaus kraštovaizdžio.
Kitiems keliautojams, svarstantiems patiems įsirengti namelį ant ratų, Rasa pirmiausia pataria susidaryti aiškią viziją, ko žmogus nori ir kokių poreikių turi.
„Keliaudami atkreipėme dėmesį, kad kitų norvegų kemperiuose visi daiktai būna bet kaip sumesti po lova. Galbūt jiems taip tinka, tačiau mes iš karto žinojome, kad viskas turi būti tvarkinga ir kiekvienas daiktas turės savo vietą“, – teigia R.Genotienė.
Rasa pripažįsta iš pradžių baiminusis, kad savo kemperyje gali pasigesti patogumų ir komforto, visgi po kelių kelionių ji pamatė, jog taip keliauti jai itin patinka.
„Šiemet turime planų važiuoti link Norvegijos šiaurės, o kitais metais, turbūt rudeniop, ketiname keliauti toliau į Europą. Svarstome pasiimti apie penkias savaites atostogų, pasirinkti šalį ir ją išnaršyti“, – sako Rasa.
