„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 08 18

Lietuviai vis dažniau renkasi egzotinius augintinius: pamiršta apie pavojų ir specialią priežiūrą

Vis dar egzotika, kai namuose pukši afrikinis ežiukas, šokinėja voverė skraiduolė, terariume šildosi žaltys ar gekonas, ropinėja iguana ar vėžlys. Augindami triušį, žiurkę ar šinšilą taip pat save galite priskirti egzotinių augintinių mylėtojams, nes šie gyvūnai negyvena laukinėje gamtoje mūsų klimato zonoje. Lietuvoje labiau įprastų ar itin retų augintinių, suteikiančių šeimininkams naują patirtį, daugėja, tačiau trūksta informacijos ir specifinių žinių apie jų priežiūrą ir auginimą.
Sergėj Voitenko ir chameleonas
Sergėj Voitenko ir chameleonas / „PetCity“ ir „Shutterstock“ nuotr.

Pasak „PetCity“ klinikos veterinarijos gydytojo Sergėj Voitenko, egzotiniais gyvūnais galime vadinti tokius, kurie neišgyventų laukinės gamtos sąlygomis mūsų šalyje ar mūsų klimatinėje zonoje: „Teisės aktai griežtai reglamentuoja prekybą šiais gyvūnais ir apriboja jų auginimo galimybes.“

Populiariausi – graužikai, bet daugėja ir roplių, paukščių augintojų

Gydytojas S.Voitenko teigia, kad egzotinių gyvūnų augintojų Lietuvoje daugėja, nes daugelis šių gyvūnų yra „kompaktiškesni“, palyginus su tradiciniais augintiniais – katėmis ir šunimis, be to, suteikia naują patirtį gyvūno savininkui.

„Populiariausi egzotiniai gyvūnai yra skirtingų veislių triušiai ir graužikai – jūrų kiaulytės, žiurkės ir žiurkėnai, nes juos įsigyti daug paprasčiau nei egzotinių roplių ar paukščių rūšių“, – teigia S.Voitenko.

Graužikų laikymo vietos įrengimas taip pat yra pigesnis, paprastesnė ir jų priežiūra, reikalaujanti mažiau pastangų palyginus su šaltakraujais gyvūnais ar papūgomis. „Tačiau ir roplių augintojų bendruomenė Lietuvoje sparčiai didėja, augintojai sukaupę daug patirties, kaip sudaryti tinkamas sąlygas jų laikymui“, – sako gydytojas.

Papūgų augintojų skaičius taip pat auga ir atsiranda vis daugiau žmonių, kurie įgiję patirties augindami mažesnius paukščius – banguotąsias papūgas, kanarėles ar nimfas, įsigyja pilkųjų papūgų, dar vadinamų žako, amazonės papūgų ar arų.

Lietuvoje auga susidomėjimas ir rečiau sutinkamais augintiniais – afrikiniais ežiukais ir voverėmis skraiduolėmis.

Asmeninio arch. nuotr./Sergėj Voitenko
Asmeninio arch. nuotr./Sergėj Voitenko

Ką turi žinoti pradedantieji augintojai

Jei svarstote įsigyti egzotinį gyvūną, gydytojas pataria pirmiausia apsvarstyti, ar pavyks augintiniui sudaryti tinkamas laikymo sąlygas: „Reikia patenkinti net ir pačių smulkiausių bei trumpaamžių gyvūnų specifinius poreikius. Iš anksto atlikite „namų darbus“ ir išsiaiškinkite, kaip turėsite užtikrinti visus gyvūno gerovės standartus, nes priešingu atveju gyvūno auginimas gali pavirsti kančia savininkui, ir, svarbiausia, laikomam gyvūnui.“

Šios srities naujokams geriausias pasirinkimas – triušiai ir graužikai, nes kaip minėjo gydytojas, jų priežiūra yra paprastesnė, tačiau ir juos auginant reikėtų atkreipti dėmesį į daugelį dalykų. „Pagrindinis iš jų – pasirūpinti tinkama mityba. Kadangi triušių ir daugumos graužikų – jūrų kiaulyčių, šinšilų ir degu dantys nuolat auga, reikalingas tinkamas pašaras, kad dantys nusidėvėtų“, – sako S.Voitenko.

Taip pat reikėtų parinkti tinkamo dydžio narvą, kuriame gyvūnas turėtų pakankamai judėjimo laisvės. Narvo pagrindą reikia padengti kraiku ir, žinoma, būtinas namelis arba slėptuvė, kuriame gyvūnas galėtų jaustis saugiai, pasislėpti stresinėse situacijose.

Papūgoms reikia bendravimo ir erdvės

Gydytojas atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis papūgų rūšių yra labai socialūs paukščiai, kurie nuolatos reikalauja iš šeimininkų dėmesio ir bendravimo: „Tai nėra toks augintinis, kurį visą laiką galima laikyti uždarytą narve ir tik palesinti kelis kartus per dieną, todėl apsvarstykite, ar galėsite jam skirti pakankamai laiko.“

Shutterstock nuotr./Papūga
Shutterstock nuotr./Papūga

S.Voitenko pabrėžia, kad papūgai reikės gan erdvaus narvo, kuriame ji galėtų išskleisti sparnus ir nuskristi bent minimalų atstumą: „Kadangi šiems gyvūnams reikalingas pastovus fizinis krūvis, reikėtų apgalvoti, ar galėsite skraidymui skirti patalpas ir padaryti jas saugias paukščiui. Naujokui patarčiau atsisakyti didesnių papūgų – žako ar amazonės, nes susitvarkyti su jų charakteriu ir poreikiais nepatyrusiam augintojui bus labai sudėtinga.“

Pasak gydytojo, šios papūgos yra kaip 4–5 metų vaikai, kurie toliau nebeauga: „Žako papūgos yra labai protingi ir jautrūs paukščiai, kuriems reikalingas pastovus bendravimas, protinis užimtumas ir didelis plotas, kuriame jos galėtų skraidyti. Jei šie dalykai nebus užtikrinti, papūga gali pradėti reikalauti dėmesio skleisdama garsus, gadindama aplinkos daiktus arba, kas blogiausia, žaloti save.“

S.Voitenko pasakoja, kad panaši situacija yra ir su amazonėmis – socialios ir energingos papūgos reikalauja daug dėmesio ir nori kartu leisti laiką su šeimininku: „Jos gali bandyti dominuoti ir gali būti gana triukšmingos. Šiuos paukščius netinka auginti žmonėms, kurie mėgsta keliauti, dažnai nebūna namuose, nes dėmesio ir bendravimo trūkumas amazonėms gali būti pražūtingas.“

Gydytojas pabrėžia, kad tai įsipareigojimas dešimtmečiams, nes žako papūgos gyvena virš 20, o amazonių amžius gali siekti ir 40 metų.

Ropliams reikalingos skirtingų temperatūrų zonos terariume

Roplių augintojams gydytojas pataria apgalvoti gerokai daugiau dalykų – terariumo dydį, jo formą (vertikalus ar horizontalus priklausomai nuo planuojamos laikyti rūšies) ir tinkamą įrengimą (slėptuvės, saugūs augalai ir kiti elementai). Terariume turi būti ir skirtingų temperatūrų zonos: šiltesnė vieta, kurioje gyvūnas galės šildytis, kad vyktų jo medžiagų apykaita ir šaltesnis kraštas, kuriame, esant poreikiui, jis galėtų atvėsti. Terariume reikalingi keli termometrai skirtingose vietose, kad galėtumėte stebėti gyvūnui reikiamą temperatūrą ir ją kontroliuoti. Reikalingos ir ultravioletinę spinduliuotę skleidžiančios lempos, kad gyvūno organizmas sintetintų vitaminą D3, kuris reikalingas kalcio įsisavinimui. Būtina užtikrinti ir tinkamą drėgmės balansą.

Shutterstock nuotr./Chameleonas
Shutterstock nuotr./Chameleonas

„Pasirūpinus įranga, ateina eilė saugiam kraikui, tinkamam pašarui, maisto papildams – ropliai gali būti plėšrūs, žolėdžiai ir visaėdžiai. Roplio sveikatai turi įtakos ir terariumo švara, todėl būtina pasirūpinti tinkamomis priemonėmis“, – patarimus dalija gydytojas.

Naujokus gali išgąsdinti toks ilgas reikalavimų sąrašas, todėl S.Voitenko pataria pradėti pažintį su roplių pasauliu nuo leopardinio gekono, barzdosios agamos ar kukurūzinio žalčio: „Pradedantiesiems nerekomenduočiau įsigyti nei stambesnių iguanų, nei chameleonų atstovų.“

Pasak gydytojo, chameleonų laikymo sąlygos reikalauja atidumo ir nuolatinio vertinimo, kadangi net menkiausi mikroklimato pasikeitimai gali sukelti sveikatos problemas. Ypatingai svarbus aplinkos drėgmės lygio palaikymas – priklausomai nuo rūšies ji gali svyruoti nuo 55 iki 70 procentų. „Jeigu drėgmė bus per maža ar per aukšta tai gali sudaryti sąlygas atsirasti ligoms. Terariumo drėkinimo sistema yra svarbi ir kitu aspektu – chameleonai nelaka iš vandens indelių, o dažniausiai surenka lašus nuo augalų lapų, tad svarbu užtikrinti, kad jie turėtų tokią galimybę“, – pasakoja S.Voitenko.

Sudėtinga auginti ir iguanas – tai stambūs driežai, kuriems laikyti reikia nemažai erdvės (ypač vertikalios, kadangi jos mėgsta laipioti), o iguanai augant jos reikės dar daugiau. „Terariumo įrengimui, švaros ir tinkamų sąlygų palaikymui reikės skirti daug laiko. Be to, iguanos kartais gali rodyti agresiją, tai gali kelti baimę ar diskomfortą roplių pažinimo naujokams“, – teigia S.Voitenko.

Shutterstock nuotr./Iguana
Shutterstock nuotr./Iguana

Egzotinių gyvūnų ligų diagnostika ir gydymas

Egzotinis gyvūnas kaip ir bet koks kitas augintinis gali sunegaluoti. „Mūsų klinikoje diagnozuojame ir gydome egzotinių gyvūnų vidaus ligas, atliekame įvairias minkštųjų audinių operacijas triušiams, graužikams, paukščiams ir ropliams – nuo žaizdų ir pūlinių tvarkymo iki navikinių darinių ar svetimkūnių šalinimo. Taip pat šioms rūšims atliekame ir ortopedines operacijas (pavyzdžiui, kaulų lūžių chirurginį gydymą)“, – pasakoja S.Voitenko.

Triušiams ir graužikams „PetCity“ klinikoje galima atlikti dantų korekciją ar trumpinimą dėl peraugimo, taip pat teikiamos ir kitos odontologinės paslaugos – galima išrauti dantį, gydyti pūlinius.

„Triušiams, graužikams, ropliams ir paukščiams klinikoje atliekame kraujo, šlapimo ir išmatų tyrimus, rentgeno bei ultragarso pilvo organų ir krūtinės ląstos tyrimus“, – teigia gydytojas.

Dažniausios egzotinių gyvūnų ligos

Pasak S.Voitenko, dažnai egzotinių gyvūnų ligos susijusios su netinkamomis laikymo sąlygomis ir neteisinga mityba.

„Triušiai ir graužikai yra jautrūs įvairioms virškinimo trakto ir kvėpavimo takų ligoms“, – sako gydytojas.

Pasak veterinarijos specialisto, ropliai yra ypatingai jautrūs netinkamoms laikymo sąlygoms, dėl kurių jiems gali išsivystyti kalcio apykaitos sutrikimai, atsirasti kaulinio audinio deformacijos: „Dėl blogo terariumo mikroklimato gali susidaryti sąlygos kilti įvairioms bakterinėms ar grybelinėms infekcijoms, kurios sukelia kvėpavimo takų sutrikimus, ropliai gali užsikrėsti parazitais.“

Papūgos yra labai jautrios aplinkos pasikeitimams ar kitokio pobūdžio stresui, dėl kurio gali pradėti pešioti plunksnas ar kitaip žaloti save – tai susilpnina jų imuninę sistemą, jos tampa neatsparios įvairioms ligoms.

Asmeninio arch. nuotr./Sergėj Voitenko
Asmeninio arch. nuotr./Sergėj Voitenko

Operuoti ir gydyti sudėtinga

S.Voitenko pasakoja, kad kyla didelių iššūkių norint atlikti daugelį chirurginių procedūrų – minkštųjų audinių operacijoms reikalingi smulkūs įrankiai ir operaciniai mikroskopai, kad būtų matomos anatominės struktūros, kaulai smulkūs ir trapūs: „Su panašiais sunkumais susiduriama ir lūžus kaulams, ar kilus kitoms ortopedinėms problemoms, kurios reikalauja chirurginio gydymo.“

Sudėtinga skirti ir medikamentinį gydymą, nes kartais reikia išdozuoti vaistinius preparatus gyvūnams, sveriantiems mažiau nei 100 gramų: „Taip pat sunkumų iškyla ir su diagnostika – labai mažiems gyvūnams beveik neįmanoma paimti tyrimams reikalingo kraujo kiekį, problematiška yra ir vertinti jų rentgeno nuotraukas ar ultragarsinio tyrimo metu matomą vaizdą.“

Egzotinių gyvūnų tyrimus gali atlikti veterinarijos gydytojas, kuris specializavosi šios srities diagnostikoje ir gydyme, žinias ir patirtį įgijo veterinarijos klinikose užsienyje.

Prisimena ne vieną sėkmės istoriją

S.Voiteko teko gydyti chameleonus, iguanas, agamas, aras ir kitas stambias papūgas, povus ir, žinoma, įvairių rūšių triušius ir graužikus: „Teko susidurti ir su laukinės gamtos atstovais – pelėda, ereliu.“

Gydytojas prisimena ne vieną sėkmės istoriją, kai grąžino pilnavertį gyvenimą triušiams, graužikams ar paukščiams po kaulų lūžių operacijų, pašalino svetimkūnius iš vėžlio virškinamojo trakto, papūgų gūžių, diagnozavo ir sėkmingai išgydė skirtingoms gyvūnų rūšims terapinius susirgimus.

Vaiko bendravimas su gyvūnu tik su tėvų priežiūra

Ką turėtų žinoti tėvai, jei šeimoje auga maži vaikai ir planuojama įsigyti egzotinį gyvūną? Gydytojas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas gyvūnas, nebūtinai egzotinis, gali kelti pavojų vaikams. Ir atvirkščiai – netinkamas vaiko elgesys gali kelti riziką gyvūno sveikatai. Jo nuomone, bet kokio gyvūno kontaktas su vaiku turi vykti su griežta tėvų kontrole ir priežiūra: „Saugiausias pasirinkimas – jūrų kiaulytės arba žiurkės, nerekomenduočiau šeškų, daugelio roplių, papūgų ir, kaip bebūtų keista, triušių.“

Shutterstock nuotr./Šeškiukai
Shutterstock nuotr./Šeškiukai

S.Voiteko mano, kad daugelis egzotinių gyvūnų nėra agresyvūs, tačiau labai jautrūs stresui, todėl net menkiausias sudirginimas gali iššaukti jų apsaugines reakcijas – netikėtai gali įdrėksti, įkąsti: „Pavojus kyla ir dėl galimų ligų sukėlėjų, kurių nešiotojais gali būti egzotiniai gyvūnai. Jie gali nekelti jokios rizikos suaugusiam žmogui, tačiau mažam vaikui, kurio imuninė sistema dar nėra pilnai susiformavusi, bakterijos, virusai, pirmuonys gali sukelti sveikatos problemų.“

Kelia pavojų ir suaugusiesiems

Egzotiniai gyvūnai gali būti pavojingi ir suaugusiems žmonėms, nes gali įdrėksti, įkąsti, pernešti užkrečiamąsias ligas.

„Ypač pavojingi gali būti stambiųjų papūgų įkandimai, kadangi jos turi labai stiprius snapus. Mažesnių gyvūnų įkandimai ne tokie pavojingi, tačiau yra tikimybė, kad į žaizdą pateks infekcija“, – sako gydytojas.

Vis dėlto, nereikėtų pamiršti, kad egzotiniai gyvūnai gali būti daugelio infekcinių ligų nešiotojai, kai kurios gali būti perduodamos žmonėms. „Tai gali būti odos grybelis, kuriuo užsikrečiama po kontakto su sergančiu gyvūnu, arba užsikrėtimas išoriniais parazitais – utelėmis ar poodinėmis erkutėmis. Ropliai per savo išmatas gali platinti salmoneliozės bakterijas, papūgos – ne tik salmoneliozes, bet ir chlamidijas bei kitas bakterijas, todėl labai svarbu laikytis griežtų asmeninės higienos taisyklių kontaktuojant su šitais gyvūnais.“

Skiepai – rekomenduojami, bet neprivalomi

Gydytojo teigimu, šeškai turėtų būti skiepijami nuo pasiutligės, taip pat vakcinuojami nuo šunų maro, triušiai nuo miksomatozės ir hemoraginės triušių ligos.

Papūgos ir ropliai gali sirgti skirtingomis virusinėmis ligomis, tačiau nuo jų apsaugančių vakcinų dažniausiai nėra. „Papūgos gali būti vakcinuojamos nuo poliomos viruso, tačiau jei namuose laikomas vienas paukštis, tai nėra būtina. Ropliams skirtų vakcinų nuo užkrečiamų ligų nėra“, – teigia veterinarijos gydytojas Sergėj Voitenko.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs