15min GYVENIMAS anksčiau jau supažindino skaitytojus su Michaelio, lietuviškai save vadinančio Mykolu, gyvenimo istorija bei jo atradimais ieškant informacijos lietuviškajai jo genealoginio medžio daliai. Šįkart jis pasidalino, kaip jo atmintyje įsirėžė keli mėnesiai po Kovo 11-osios deklaracijos paskelbimo. Jis pateikia girdėtų ir skaitytų šaltinių nuotrupas, įterpdamas ir to meto savo reakcijas.
Ilgai lauktas istorinis įvykis
Iki tol jau dvejus metus atidžiai stebėjau įvykius buvusioje Sovietų Sąjungoje ir kitose komunistinėse šalyse. Vyko neįtikėtini dalykai! Nors giliai viduje vyliausi, kad komunizmas žlugs, kiti mane vadindavo svajotoju. Tačiau aš negalėjau mąstyti kitaip. Juk pusė mano protėvių – iš Rytų Europos, iš buvusios Rusijos imperijos. Labai norėjau, kad šios šalys pagaliau išsilaisvintų nuo tironijos.
Tiesa, prieš 30 metų stebėti šiuos įvykius iš tolimojo Singapūro buvo nelengva. Interneto nebuvo. Kabelinės televizijos – taip pat. Taigi rėmiausi BBC radiju, kuris tapo mano pagrindiniu informacijos šaltiniu.
Kadangi turiu lietuviškų šaknų, į visus Lietuvoje vykstančius įvykius reagavau labai emociškai. Kalbėdavau apie Lietuvą taip aistringai, kad vienas mano studentas vadino mane „ponu Maiklu iš Lietuvos“. Tiesą sakant, man tai patiko.
Net būdamas kitoje Žemės rutulio pusėje, jutau Lietuvoje vykstančią politinę ir žmogiškąją dramą. Kaip ir daugelis jūsų, jaučiausi vaikščiojantis ant skustuvo ašmenų: drąsa, triumfas, nacionalinis pasididžiavimas pynėsi su nerimu, netikrumu, sumišimu ir kitais prieštaringais jausmais. Žavėjausi nuostabiu Lietuvos žmonių užsispyrimu ir geležiniu ryžtu iškovoti laisvę.
1990 m. kovo 11 d. BBC pranešė, kad dabar vyksta naujojo Lietuvos parlamento sesija. Žodis „socialistinė“ pašalintas iš oficialaus šalies pavadinimo. Liko tik Lietuvos respublika. Aukščiausios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininku išrinktas Sąjūdžio judėjimo vadovas Vytautas Landsbergis (be abejo, ne komunistas). Tačiau rytoj Maskvoje vyks nepaprastasis Sovietų aukščiausios tarybos posėdis, kuriame tikimasi pritarti naujam Michailo Gorbačiovo pasiūlymui, kuris gali reikšti komunistų partijos viešpatavimo pabaigą, bet taip pat kels pavojų nepriklausomybės judėjimui Baltijos šalyse.
Bet štai – Lietuva paskelbė nepriklausomybę! Tiksliau, ją atkūrė, nes ji buvo pavogta dar 1940 m., Sovietų okupacijos metu. Niekas nebalsavo prieš, tik keli susilaikė. JAV Vyriausybė paragino Maskvą gerbti Lietuvos žmonių valią ir susilaikyti nuo bet kokių drastiškų veiksmų.
Visgi tai taip nuostabu, kad jaučiu tą patį džiaugsmą, kurį jaučia Lietuvos žmonės.
Parlamento pastate ir už jo ribų visi džiūgauja, bet ir supranta, kad dar daug ką reikia nuveikti. Lietuva de facto nepriklausoma nuo SSRS, tačiau iš tikrųjų ji vis dar yra su ja susijusi. Ekonomika tebėra priklausoma. Lietuvos žemėje vis dar yra sovietinės kariuomenės.
Tačiau visgi tai taip nuostabu, kad jaučiu tą patį džiaugsmą, kurį jaučia Lietuvos žmonės. Nepaisant iššūkių, manau, kad yra pagrindo optimizmui.
Nervų karas
M.Gorbačiovas pokyčius Lietuvoje pavadina „keliančiais nerimą“ ir kovo 13 d. paskelbia Lietuvos nepriklausomybę „neteisėta“ ir „negaliojančia“, pridurdamas, kad nesiderės su Lietuva, nes deramasi tik su „užsienio vyriausybėmis“. Aš jau seniai žavėjausi M.Gorbačiovu, bet šie jo žodžiai mane supykdė. Ir dar jie praneša, kad Lietuvos kariai dezertyruoja iš Sovietų armijos. Kai kuriuos jų pagauna ir meta į kalėjimą! O Dieve, kas dabar nutiks?
Po kiek laiko M.Gorbačiovas sako esąs pasirengęs rengti „diskusijas“ (ne derybas, bet vis šis tas) su Lietuva ir kitomis Baltijos valstybėmis. Ar tai sovietinės pozicijos švelnėjimo pradžia? Deja, Sovietų aukščiausioji taryba atmeta Lietuvos nepriklausomybės siekį. Tik tiek, kad bent jau M.Gorbačiovas, užsitikrinęs naujas prezidento pareigas, kalba protingiau. Jis sako, kad Lietuva galiausiai galės „atsiskirti“ nuo Sovietų Sąjungos, kai bus suformuoti nauji įstatymai. Taip pat turi būti pradėtas dialogas dėl priemonių, turinčių įtakos visų susijusių šalių interesams. Ar gali būti, kad SSRS netrukus taps atvira ir demokratine visuomene? Man vėl gimsta viltis.
Kovo 17 d. mane pasiekia V.Landsbergio žodžiai, kad Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas yra negrįžtamas. Formuojama nauja nacionalinė vyriausybė. Įdomu, kad į ją įsileidžiamas populiarus reformuotos komunistų partijos lyderis Algirdas Brazauskas. Man jis atrodo protingas žmogus, kuriam rūpi žmonės. Tuo tarpu M.Gorbačiovas švelnina toną – neigia pateikęs Lietuvai ultimatumą dėl nepriklausomybės klausimo. Įdomu...
Kol Lietuvos Vyriausybė toliau tvirtai laikosi savo linijos, sprendžia dėl nacionalinės valiutos grąžinimo, pasirodo pranešimų apie Sovietų kariuomenės judėjimą šalyje. Lietuviai bandė įrengti muitinės postus prie sienų, tačiau kariuomenė neleido. Per Sovietų televiziją rodomi keli prieš Nepriklausomybę nukreipti mitingai Lietuvoje. V.Landsbergis pareiškia, kad jeigu tai tęsis, Lietuva nustos transliuoti Maskvą. Ir priduria: deryboms su Maskva gali vykti tik apie ekonomines sąlygas ir Sovietų kariuomenės išvedimą. Nepriklausomybė nėra derybų klausimas.
Kovo 24 d. BBC vėl praneša nerimą keliančias naujienas. Ankstų rytą Vilniaus gatvėmis burzgė didžiulė sovietų tankų ir šarvuočių kolona, sustojusi prie Parlamento pastato, kur posėdžiavo parlamentarai. Vakarų valstybės perspėja Maskvą kontroliuoti save, tačiau Dievas žino, kas bus toliau. Tai jau tikras nervų karas!
BBC praneša, kad Sovietų armijos atstovai žada nesiimti jokių tolesnių veiksmų, nepaskelbę išankstinio įspėjimo. Netrukus pamatysime, ką tai reiškia...
Krizė įsisiūbuoja. Sovietų kariuomenė užima kai kuriuos komunistų partijos pastatus Vilniuje, šalyje vykdoma psichologinio gąsdinimo taktika. Tikiuosi, kad prezidentas M.Gorbačiovas per daug vertina tarptautinį įvaizdį ir nesiims smurtinių veiksmų. Bet gal esu per daug optimistiškas? Visgi BBC praneša, kad Sovietų armijos atstovai žada nesiimti jokių tolesnių veiksmų, nepaskelbę išankstinio įspėjimo. Netrukus pamatysime, ką tai reiškia... Jėga išvedami pabėgę Lietuvos šauktiniai, kurie ieškojo prieglobsčio psichiatrijos ligoninėje. Bet Lietuvos žmonės ir toliau pasiryžę kovoti dėl nepriklausomybės. Aš žaviuosi.
Toliau mane pasiekia prieštaringi pranešimai. Sovietai tikina nenaudosiantys jėgos, nebent kiltų grėsmė gyvybei, o M.Gorbačiovo spaudos sekretorius teigia, kad Lietuva gali palikti Sovietų sąjungą, bet tik vykdydama Maskvos diktuojamas procedūras. Lietuva pažada nesteigti savo kariuomenės. Ar tai padės? Nežinau.
Sovietų kariuomenė susitelkusi šalia svarbiausių viešųjų pastatų. Lietuvos vyriausiasis prokuroras atleistas, jį pakeitė iš Maskvos atsiųstas rusas. Tai taktika, kurią komunistai naudojo po Antrojo pasaulinio karo, norėdami „pasmaugti“ Rytų Europą. JAV Senatorius Edwardas Kennedy tik ką grįžo iš kelionės į Maskvą. Jis teigia, kad M.Gorbačiovas patiria didžiulį spaudimą siekti griežtos pozicijos Lietuvos atžvilgiu. Panašu, kad tai tiesa. Balandžio 1 d. M.Gorbačiovas perspėja apie rimtas pasekmes, jei Lietuva neatšauks nepriklausomybės. Įdomu tai, kad Maskvoje, Kijeve ir kituose mietuose tuo metu vyksta mitingai, palaikantys Lietuvos nepriklausomybę.
Viename Jungtinės Karalystės laikraštyje rašoma, kad M.Gorbačiovas ir Sovietai turi padaryti tai, ką patys britai turėjo padaryti prieš daugelį metų. Reikia susitaikyti su tikrove, kad imperija skyla, o Lietuva ir kitos tautos anksčiau ar vėliau taps nepriklausomos. Balandžio 8 d. BBC praneša, kad Vilniuje ką tik įvyko nepriklausomybę palaikantis mitingas. Manoma, kad dalyvavo apie 200–300 tūkst. žmonių. Tam nesutrukdė net virš minios skraidę sraigtasparniai, mėtę lapelius, kuriuose įspėjama apie ekonomines ir politines sankcijas.
Įdomu tai, kad Maskvoje, Kijeve ir kituose mietuose tuo metu vyksta mitingai, palaikantys Lietuvos nepriklausomybę.
Blokados laikotarpis
Balandžio 15 d., Velykų sekmadienį, BBC cituoja Maskvos pareigūnus, kad Lietuvai gali tekti mokėti už savo kurą „kietąja valiuta“ ir sutikti su žemesnėmis kainomis žemės ūkio produkcijai, kurią ji parduoda Sovietų Sąjungos respublikoms. Vienas komentatorių sako, kad keistu, ironišku būdu Lietuva gavo Maskvos pripažinimą.
Po kelių dienų Lietuvai staiga nutraukiamas naftos tiekimas. Buvo perspėta tik prieš 5 minutes! V.Landsbergis tai vadina „ekonominiu karu“, tačiau priduria, kad „mes išgyvenome ir blogesnius laikus“. Tuo tarpu ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė Osle svarsto galimybę pirkti naftą iš Norvegijos. Panašu, kad norvegai sutinka su šiuo pasiūlymu, jei pavyks jį įgyvendinti. Ačiū Dievui! JAV vyriausybė taip pat perspėja Maskvą, kad gali nukentėti Sovietų Sąjungos ir JAV prekybiniai ryšiai, jei ir toliau bus taikomos griežtos priemonės Lietuvai.
Benzinas jau normuojamas ir turi būti laikomasi kitų degalų taupymo priemonių. Kaip Lietuva išliks?
Tačiau girdžiu, kad Lietuvai bus nutraukta ir 80 proc. gamtinių dujų tiekimo. Akivaizdu, jeigu Lietuva negaus skubios pagalbos iš Norvegijos ar kitų Vakarų šalių, ją ištiks rimta krizė! Tai nėra perdėta, nes Sovietai gali įgyvendinti Lietuvos blokadą jūra. Dėl to Lietuvos parlamentas rengia nepaprastąjį posėdį. Benzinas jau normuojamas ir turi būti laikomasi kitų degalų taupymo priemonių. Kaip Lietuva išliks? Kai kurias pramonės šakas gali tekti uždaryti. Tai reiškia, kad tūkstančiai žmonių liks be darbo.
Pasigirsta pranešimų, kad tarp Vakarų valstybių lyderių vyksta daug slaptų pasitarimų, bet ar jie tikrai padės? Tuo tarpu Lietuvoje žmonės dėl benzino trūkumo persėda ant dviračių. Balandžio 22–23 d. naujienos iš Lietuvos visiškai niūrios: Sovietai ketina atimti iš Lietuvos viską – taip pat ir maisto produktus iš užsienio. Tai reiškia visišką blokadą. Grasinama, kad sovietinė armija gali panaudoti jėgą, jei reikės užtikrinti įstatymų laikymąsi. Kokia veidmainystė!
Galiausiai SSRS pasiūlo kompromisą: dvejiems metams sustabdykite nepriklausomybės paskelbimą ir pripažinkite Sovietų konstitucinę valdžią. Komunistai Lietuvos parlamente, regis, palaiko šį kompromisinį sprendimą, tačiau dauguma Lietuvos gyventojų su tuo nesutinka.
JAV prezidentas George'as Bushas pareiškia, kad ekonominių sankcijų prieš SSRS nebus imtasi, nes jis nenori grįžti į Šaltojo karo erą ir sukelti pavojų M.Gorbačiovui. V.Landsbergis apkaltina Vašingtoną „pardavus“ Lietuvą. Sovietai toliau griežtina Lietuvos blokadą. Ponia K.Prunskienė sako, kad Lietuva rado potencialių prekybos partnerių įvairiose Sovietų Sąjungos vietose. Bet kokia iš to nauda, jeigu blokada tęsis?
Kompromisų paieškos
Prancūzijos prezidentas François Mitterrandas ir Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis taip pat ragina Lietuvą sustabdyti įstatymus, priimtus paskelbus nepriklausomybę, ir pradėti derybas su Maskva. Tuo tarpu Lietuvos ekonominė krizė gilėja, pradedama normuoti maistą. Taip pat trūksta vaistų. Dėl popieriaus trūkumo ribojamas laikraščių spausdinimas.
Sovietai atsisako derėtis, kol Lietuva neatšauks Kovo 11-osios deklaracijos. Nepaisant to, Lietuvos vyriausybė ir žmonės išlieka ryžtingi. Jie derasi su farmacijos kompanijomis užsienyje dėl vaistų, ieško prekybinių ryšių. Vis dėlto balandžio 28–30 d. BBC praneša, kad Lietuva svarsto galimybę sustabdyti Kovo 11-osios deklaraciją ir pradėti pereinamąjį laikotarpį iki visiško suvereniteto.
Po kelių dienų Maskvoje tradicinėje valdžią palaikančioje gegužės 1-osios demonstracijoje išreiškiamas solidarumas Lietuvai. Tačiau JAV prieštaringai tyli. Vašingtonas niekada nepripažino neteisėtos Lietuvos ir kitų Baltijos tautų aneksijos 1940 m., tačiau nepripažįsta ir Kovo 11-osios deklaracijos. Aš suprantu Amerikos keblią padėtį, bet ką tai reiškia Lietuvai?
Gegužės 9 d. BBC praneša, kad ponia K.Prunskienė Londone susitiko su Jungtinės Karalystės ministre pirmininke Margaret Thatcher. Lietuvos ministrė pirmininkė mano, kad Lietuva gali pasiekti tarptautinį pripažinimą iki metų pabaigos. Tačiau naftos atsargos Lietuvoje baigsis iki gegužės 25 d. Nepaisant to, ji pakartoja Lietuvos poziciją dėl nepriklausomybės: Kovo 11-osios deklaracija nebus atšaukta, tik sustabdyta ieškant kompromiso su Maskva. Lietuvos sąlyga – turi būti garantuotos tikros derybos, kurios baigsis visiška nepriklausomybe. Ekonominės sankcijos taip pat turi būti nutrauktos. Lietuva ir toliau tikisi, kad Vakarų parama Lietuvai ir spaudimas Maskvai užtikrins šias sąlygas.
Gegužės 21-osios naktį turėjau įdomų pokalbį telefonu su ponu iš Londono Lietuvių namų. Be kitų dalykų, aptarėme krizę Lietuvoje. Paklausiau, ar jis mano, kad šalis sugebės ją įveikti. Jo atsakymas buvo toks: „Raktiniai žodžiai – kantrybė ir atkaklumas.“ Tačiau išmintingai pridūrė: „Mums lengva spėlioti, patogiai įsitaisius demokratinėse valstybėse.“
Koks jis buvo teisus! Dramatiški kalneliai tęsėsi visus 1990-uosius ir didžiąją 1991 m. dalį. Pirmoji valstybė, kuri 1991 m. vasario 11 d. oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę, buvo ne didžiosios Vakarų valstybės, o tolimoji Islandija.