Lietuvoje pavasarį randamų grybų atmintinė: valgomas, nevalgomas, o gal saugomas?

Pavasarį, visi išsiilgę pokyčių gamtoje, žavimės pamatytu pumpuru, styptelėjusiu augalu, žalumos lopinėliu, žiedų spalvingumu, paukščių čiulbėjimu, praskrendančiu drugeliu. Šiuo metų laiku mėgstame keliauti, vaikščioti miškuose, daugiau laiko praleisti gamtoje. Išgirdę, jog pradėjo dygti pirmieji grybai, mėginame jų ieškoti.
Bohemiškasis aukšliavarpis (kairėje) / Puslaisvis briedžiukas
Bohemiškasis aukšliavarpis (kairėje) / Puslaisvis briedžiukas / Pranešimo žiniasklaidai autorių nuotr.

Kaip rašo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, pavasarinių grybų nėra labai daug, gal dėl to ir žinių apie juos turime šiek tiek mažiau. Suradę bet kokį grybą, prisipažinkime, rauname, tada apžiūrime, pauostome, o tik po to aiškinamės, koks tai grybas.

„Valgomas? Nevalgomas? O gal saugomas? Apie pastaruosius ir kalbėsime, nes, tikriausiai net nesusimąstome, kad surastas grybas gali būti retas ir saugomas. Balandžio mėnesio pabaigoje, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, Stakų miške, aptikome grybus. Prisipažinsime, ne iš karto ir mes supratome, kad tai reti ir saugomi, kadangi grybai panašūs į briedžiukus. Tik atidžiai apžiūrėjus kilo įtarimas, o išsiuntus nuotraukas mikologams, gavome patvirtinimą, jog tai retieji, saugomi, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą grybai" – pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologė Aleksandra Jurgo.

Ž.Butvilienės nuotr./Bohemiškasis aukšliavarpis
Ž.Butvilienės nuotr./Bohemiškasis aukšliavarpis

Tad susipažinkite – Bohemiškasis aukšliavarpis. (lot. Verpa bohemica). Kaip jį atpažinti? Apatinis kepurėlės kraštas laisvas, kepurėlė priaugusi prie koto tik pačioje viršūnėje. Ji netaisyklingai raukšlėta, gelsvai ar tamsiai ruda, su įvairiomis kryptimis vingiuotomis briaunomis, o sendamos, džiūdamos briaunos tampa tamsiai rudos. Kotas cilindrinis, lygiu paviršiumi arba grūdėtas, balsvas arba gelsvai rusvas. Auga pavasarį, pavieniui ir grupėmis lapuočių ir mišriuosiuose lapuočių ir spygliuočių miškuose, pamiškėse ir parkuose, dažniausiai šalia drebulių ir lazdynų, tarp žolių ir pūvančių lapų.

S.Pupininko nuotr./Puslaisvis briedžiukas
S.Pupininko nuotr./Puslaisvis briedžiukas

Galima supainioti su panašiu taip pat retu ir saugomu puslaisviu briedžiuku (Morchella semilibera), nes abiejų rūšių grybų kepurėlės yra su briaunomis ir turi laisvus kraštus. Skiriasi vienas nuo kito kepurėlių priaugimo prie koto vieta: puslaisvio briedžiuko kepurėlė prie koto prisitvirtinusi viduryje, o bohemiškojo aukšliavarpio kepurėlė prie koto prisitvirtinusi viršūnėje.

„Dieveniškių kraštas grybautojams jau gerai žinomas – mat prie Grybiškių ąžuolo1971 metais surastas didžiausias Lietuvos baravykas, svėręs 3,05 kg, įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje. O šiemet džiaugiamės, kad Stakų ąžuolo pašonėje auga retieji grybai, raudonosios knygos atstovai – Bohemiškieji aukšliavarpiai“, – pasakojo Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centro administratorė Žavinta Butvilienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis