Našlaitės – vis dar tarp populiariausių
Kraštovaizdžio specialistė Eglė Balčiūnienė nurodo, kad požiūris į kapų tvarkymą per pastarąjį dešimtmetį stipriai pasikeitė. Populiarėja sąmoningesnis vartojimas, tad mažėja pigių, dirbtinių gėlių poreikis, pasodinamų gėlių, degamų žvakių skaičius, dėmesys skiriamas suderintam, harmoningam kapo apželdinimui, praktiškumui.
Populiaru sodinti daugiametes gėles arba jas derinti su dekoratyviniais daugiamečiais augalais, nes, anot specialistės, taip paprasčiau juos prižiūrėti – vienmetės gėlės sezono metu turi būti keičiamos bent du tris kartus.
Populiariausiomis sezoninėmis gėlėmis vis dar išlieka našlaitės. Maždaug gegužės pabaigoje, birželio pradžioje jos keičiamos į vasarines gėles – dvimečius gvazdikėlius, spriges, begonijas, gvazdikinius serenčius, jurginukus, kaulasėklius. Šios gėlės įprastai derinamos su foniniais augalais, kaip antai kalocefalais, margeniais, žilėmis, miulenbekijomis, šlamučiais ar smilgomis. Rudenį dažniausiai sodinami viržiai arba chrizantemos. Gėlių pasirinkimams įtaką daro kapo vietovė.
„Kai kurie klientai vis dar pageidauja dirbtinių gėlių puokštelės, bet jų dažniausiai prašo tik prieš Vėlines. Visgi senovinės, ypač ryškios merkiamos dirbtinės gėlės bent tarp mūsų klientų nepageidaujamos jau gerą dešimtmetį“, – teigė E. Balčiūnienė.
Itin madingos granitinės vazos. Jos ne tik praktiškos, bet ir puošia kapavietę, nes yra gaminamos atsižvelgiant į antkapyje panaudotą granitą. „Kapuose dar dažnai tenka matyti ir paprastas, įsmeigiamas ar pastatomas plastikines juodas vazas. Manau, jos yra geras sprendimas, kai vienam kartui reikia pamerkti gėlių. Pavyzdžiui, metinių proga, ką tik palaidojus velionį. Visgi granitinė vaza visuomet atrodys solidžiau“, – tęsė ji.
Be to, populiarėja kapaviečių projektavimo ir priežiūros paslaugos. „Prieš dešimtmetį kapų dizainerio profesija daug kam keldavo nuostabą, dabar to nebėra. Šiuo metu madinga prašyti kapų priežiūros specialistų pagalbos“, – sakė specialistė.
Tiesa, moteris sako pastebinti, kad požiūrį į kapų tvarkymą dažnai lemia asmenų amžius. Pavyzdžiui, vyresni nei 70 metų senjorai yra kiek linkę rinktis daugiau gėlių, žvakių, statyti didelius paminklus. Jaunesni žmonės labiau vertina minimalizmą – dažniau renkasi mirusiųjų palaikus laidoti urnose, vienviečius, dviviečius kapus ar kolumbariumus, o ne šeimos kapavietes.
Šarvojimo salėse – baltos rožės
Atsisveikinimo namų Kaune administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė nurodo, kad šarvojimo salėse populiarumo nepraranda klasikinės baltos rožės.
„Baltos rožės vis dar išlieka aktualios, nes jos simbolizuoja ramybę ir švarumą. Tokia puošyba padeda išlaikyti salę estetiškai tvarkingą, sukurti šviesią ir ramią atmosferą. Skintos gėlės, ypač rožės, yra praktiškesnės, su jomis lengviau susitvarkyti kapinėse. Visuomet rekomenduojame gerbti šį artimųjų norą“, – įžvalgomis dalijosi ekspertė.
Tradicinis atsisveikinimo su velioniu simbolis – vainikas – pasirenkamas vis rečiau, jį keičia gėlių krepšeliai, elegantiškos puokštės, populiarėja spalvingos įmantrios gėlių kompozicijos. „Lankytojai kartais iš anksto kreipiasi norėdami užsakyti puokštę su specialiu užrašu, derančią prie bendro salės dekoro. Tai rodo, kad žmonės vis daugiau dėmesio skiria subtiliai, apgalvotai pagarbos velioniui išraiškai“, – tęsė K.Jancevičiūtė.
Asmeniškos detalės
Rinkos ekspertės sutaria, kad vis didesnis dėmesys skiriamas asmeniškumui, jaukumui. Kuriami subtilūs, originalūs paminklai, šarvojimo salėse vis dažniau pasirenkamos subtilios pastelinių spalvų žvakės.
„Muzikantai vis dar yra svarbi atsisveikinimo ceremonijos dalis. Nuo tradicinių giesmių ir instrumentinės muzikos iki gyvai atliekamos šiuolaikinės muzikos ar net laidotuvių vedėjų – pasirinkimų įvairovė didėja. Vienas populiariausių variantų šiuo metu yra gyvai atliekama smuiko muzika. Kad ir kurį variantą pasirenka artimieji, gyva muzika suteikia atsisveikinimui ypatingo jausmingumo ir padeda kurti asmenišką, šiltą atmosferą“, – pasakojo K. Jancevičiūtė.
Dar viena populiari tendencija – filmai, kuriuose sudėtos gražiausios velionio gyvenimo akimirkos - tokie vaizdo įrašai ne tik pagerbia velionio atminimą, bet ir sukuria asmenišką ryšį su susirinkusiais. Be to, vis daugiau artimųjų nori pasakyti trumpą kalbą, kurioje pasidalijama prisiminimais apie velionį, o tai suteikia atsisveikinimui ypatingos šilumos ir nuoširdumo.
Kokias klaidas daro artimieji?
Anot E. Balčiūnienės, dažniausia kapų tvarkymo klaida – puošybos elementų perteklius. Jos nuomone, pakanka vienos gražios gėlių kompozicijos ar pasodintų kelių gyvų gėlių krūmelių.
„Labai populiari žemė, skirta „kapų tvarkymui“. Ji yra labai graži, sodriai juodos spalvos, jos fone nuostabiai atrodo pasodinti augalai, tačiau ji tinkama tik užsodinto ploto paviršiui dekoruoti. Praktika rodo, kad ši žemė nėra tinkama augalams augti. Ji nėra struktūringa, greitai išdžiūsta ir tampa dulkėmis – tiesiog ji nederlinga. Itin juoda spalva įkaitina paviršių, dėl to dar stipriau garinama drėgmė“, – sakė ji.
Augalai dažnai perkami atsižvelgiant tik į tai, kaip jie atrodo maži. Specialistė siūlo įvertinti būsimas augalo augimo sąlygas, kapavietės lankymo ir būsimo liejimo bei tręšimo galimybes, pasirinkti gerą, derlingą, struktūringą gruntą ir tinkamus augti augalus. Jeigu kapavietės priežiūra tampa sudėtinga, verčiau rinktis daugiamečius, lėtai augančius, dekoratyvius augalus.
Be to, per mažas dėmesys skiriamas kokybei. Prastos kokybės žvakidės tarnauja vos kelis mėnesius. Kokybiškos ir ilgaamžės, granitinės ar metalinės žvakidės, tarnauja bent dešimtmetį, jų pakanka vos kelių.
E. Balčiūnienė nerekomenduoja po medžiais pilti skaldos, nes ši apsunkina priežiūros procesą. „Klientai mano, o „specialistai“ dažnai pritaria, kad, uždengus kapą plokšte, priežiūros jam nereikės, bet tai netiesa. Plokštes reikia valyti, plauti, o jeigu jos yra po medžiais, tai ir šveisti. Perkant paminklus, nepagalvojama apie papildomus, kada nors ateityje būsimus šeimos užrašus. Dėl to paminklus tenka keisti, atnaujinti ar šalia pastatyti kitus paminklus“, – užbaigė specialistė.
