Lietuvos zoologijos sode planuojama atidaryti ir kelias naujas ekspozicijas – vandeninių agamų ekspozicija jau įrengta ir lankytojai kviečiami susipažinti su naujai atvykusiais ropliais. Miškinės katės bei skunkai albinosai, tikimasi, taip pat sutrauks begalę lankytojų. Šiuo metu gyvūnai dar stebimi veterinarų ir gyvūnų prižiūrėtojų, tačiau, pasak zoologijos sodo specialistų, naujieji zoologijos sodo gyventojai jaučiasi puikiai savo naujuose namuose. Vienintelis paukštis – palšasis grifas tebėra stebimas karantino patalpose, siekiant išvengti paukščių gripo pavojaus.
Zoologijos sode turėtų apsigyventi ir ilgai lauktas vilpišis – miškinė katė, išvaizda ir dydžiu panaši į rainą naminę katę. Lietuvos miškuose miškiniai katinai, arba (kaip juos pavadino prof. Tadas Ivanauskas) vilpišiai, išnyko XIX a. Kitose, net labiau urbanizuotose nei Lietuva šalyse (Vokietijoje, Slovakijoje, Lenkijoje) šie plėšrūnai tebegyvena laisvėje. Kad vilpišių populiacija išliktų vientisa ir gyvybinga, jiems įrengiami tūkstančius kilometrų besitęsiantys žalieji migracijos koridoriai. Vilpišiai – natūrali mūsų ekosistemos dalis, todėl jie galėtų gyventi ir Lietuvos miškuose. Pirmosios miškinės katės zoologijos sode buvo pradėtos laikyti dar 1990 metais.
Naują sezoną zoologijos sodas Kaune pasitiks dar su keliais naujais gyvūnais, atvykusiais prieš dvi savaites. Zoologijos sode ekspozicija jau pagausėjo viena Kamerūno avimi iš Latvijos ir įspūdingomis rudosiomis antimis iš Varšuvos, o iš Lietuvos zoologijos sodo į Amsterdamo zoologijos sodą išvyko trys rausvųjų pelikanų jaunikliai ir devyni fazanai.
