Ligita pasakoja, kad nuo pat mažumės augintiniai jos gyvenime užėmė labai svarbią vietą.
„Mėgau skaityti apie gyvūnus, nuolat domėjausi įvairiausiomis šunų veislėmis. Privalėdavau išgelbėti kiekvieną pasimetusį šunelį, surasti jam namus. Kol neturėjome jokių augintinių, vedžiodavau kaimynų šunis. Vėliau namuose atsirado trumpaplaukio foksterjero veislės kalytė. Dar po kiek laiko – negrynaveislis Sibiro haskis.
Taigi, šunys mano gyvenime, daugiau ar mažiau, nuolat dalyvavo. Mane žavi energingi, stiprūs, ūmaus būdo šunys, nes jie labai charizmatiški, gudrūs ir užsispyrę. Tai šunys, kurių meilę ir atsidavimą turi užsitarnauti. O gyvenimas su jais linksmesnis, spalvingesnis ir pilnas iššūkių“, – pasakoja Ligita Baltrušaitienė.
Katahulos leopardiniai šunys – meilūs ir labai pasiutę
Ligita buvo pirmoji, kuri užregistravo šios veislės šunis Lietuvoje, bet nėra vienintelė, kuri juos laiko.
„Be šitų dviejų velnių namuose, dar laikome senjoritą dramų karalienę pinčerio veislės mišrūnę, kuri kartu gyvena jau septynerius metus. Ji labai kompaktiškas aktyvus šuo, todėl dažniausiai kartu dalyvauja įvairiausiose veiklose, nuo pasiplaukiojimų baidarėmis iki žvejybos. Tik pabandyk jos kur nors nenusivežti – iškart nuliūs ir pradės stresuoti. Dar vienas namų karalius – Meino meškėno veislės katinas, kuris prižiūri visą tvarką“, – šeimos narius vardija Ligita.
Ji priduria, kad yra Katahulos leopardinių šunų veislės entuziastė – tai buvo jos svajonė.
„Labai norėjau šio šuns. Ilgą laiką maniau, kad tai ir liks sunkiai pasiekiama svajonė, kuri buvo ir prisimiršusi. Bet prieš keletą metų persikraustėme į namą ir atsitiktinai vėl prisiminiau apie šią veislę. Taip prasidėjo veislynų paieškos, ir mano dideliam džiaugsmui, po kurio laiko mano namuose jau lakstė margas, pašėlęs leopardas, mėgstantis painiotis po kojomis (juokiasi). Šiandien namuose jų turime du – patiną ir kalytę.
Su šios veislės šunimis gyvenimas yra žavingas ir pilnas iššūkių. Tai labai įdomaus charakterio šuo, užsispyręs, tam tikrose situacijose atrodo, kad turi savo nuomonę. Kartais jį sunku suvaldyti, todėl labai svarbi ir net privaloma mažų šuniukų dresūra, kad ateityje neturėtumėte su jais problemų.
Tai šuo, kuris visada jaučiasi lygus su jumis ar net šiek tiek aukščiau, tad vis bando perimti valdžią. Mano šunys reguliariai pasitikrina, ar tikrai aš vis dar jų lyderis“, – juokiasi Ligita.
Pasiruoškite energijos pliūpsniui
Šiems šunims labiausiai patinka medžioklė – jie tam ir buvo išvesti. Tai gana universali veislė, nes gali susidoroti su bet kokiu jiems skirtu darbu.
„Mūsų veikla kasdien būna aktyvi – bėgiojame, vaikštome, važiuojame dviračiu, prieš karantiną dalyvaudavome ir varomosiose medžioklėse, taip pat – agility veiklose, tačiau vien tik fizinės veiklos šiems šunims neužtenka – reikia ir protinio darbo.
Mes galime nužygiuoti 30–40 km, aš jausiuosi išsekusi, tačiau šunys po valandos poilsio jau amsės, reikalaudami dėmesio. Įvairūs triukų mokymaisi, uostymo žaidimai ir kiti dalykai puikiai iškrauna šunis“, – pataria Ligita.
Laiko, kurį skiria savo šunims, ji neskaičiuoja – būna su jais visada, kai tik gali ir pataria įsiklausyti į šios veislės poreikius. Dažnas žmogus įsivaizduoja, kad turi didelį kiemą, tad veiklos šuniui bus visada. Deja – užtenka penkių minučių, kad šuo apšniukštinėtų kiemą.
„Ką jam veikti toliau? Augintiniui viskas sava ir žinoma, tad prasideda duobių kasimai, daiktų tampymai. Turite skirti kokybišką dėmesį tiek fizinių, tiek protinių veiklų metu. Tai labai dėmesį mėgstantys šunys, kurie nori viską daryti kartu. Jeigu šuo negauna pakankamai iškrovos, jis siautėja, griauna namus, visko prisigalvoja, krečia eibes. Žmogaus, kuris tam nepasiruošęs, gyvenimo kokybė gali suprastėti, tad reikia žinoti, su kokio charakterio šunimi turėsite reikalų“, – sako šunų augintoja.
Paklausta apie tai, ar šis šuo yra vieno šeimininko šuo, Ligita sako, kad jis paklūsta ne tik jai, bet ir jos vyrui, tačiau paklusnumo lygis skiriasi. „Tam tikra prasme – tai vieno šeimininko šuo, pavyzdžiui, demonstruojant meilę. Būna tokių situacijų, kad mūsų augintiniai žino, ko tikėtis iš manęs ir ko – iš kito šeimos nario, tad jiems lengvai pavyksta manipuliuoti, apsukti aplink pirštą“, – pastebi pašnekovė.
Atsidavę šeimai
Pasak Ligitos, šie šunys yra labai atsidavę šeimai, sargūs ir gali tapti pačiais geriausiais vaikų draugais. Ne veltui sakoma, kad tai universalus šuo – jam gali duoti bet kokį darbą, jis puikiai jį įvykdys. Šios veislės augintiniai tinka sportui, varžyboms, tarnyboms. Tai šuo, kuriam greičiausiai nusibosta monotonija ir jeigu vis kuo nors nesudomini, augintinis nebeturi susižavėjimo darbu ar veikla.
Kokiam žmogui tiktų Katahulos leopardinis šuo? „Aš sakyčiau, kad žmogus turėtų būti aktyvus, mėgtų leisti laiką lauke, daugiau judėti. Tai tikrai nėra sofos šuo!
Katahulos augintojai turi posakį: laimingas Katahula – pavargęs Katahula. To turėtų ir siekti šeimininkai. Nemanau, kad lėtesniems žmonėms toks šuo tiktų – nesutaptų jų biolaukai“, – juokiasi pašnekovė.
Ji priduria, kad Katahulos leopardiniai šunys yra labai meilūs, atsidavę šeimai, draugiški su savais, be to, turi be galo stiprų instinktą saugoti ir prižiūrėti tai, kas jiems priklauso.
„Jeigu mano šunys laksto kieme, o manęs šalia nėra, tai net draugai, kuriuos šuo puikiai pažįsta, neįeis į kiemą. Jie stovės prie tvoros ir los, informuos, kad kažkas vyksta, ir tik man davus leidimą, žmones įleis į kiemą. Sargumo instinktas, šeimos, namų, kiemo saugojimas yra labai stiprus, tad su svetimais jie atsargūs“, – pastebi Ligita.
Mityba ir kailio priežiūra
„Mūsų šunys ėdė įvairų maistą – teko išmėginti sausą mitybą, tačiau šiuo metu atradome tai, kas labiausiai jiems tinka – BARF. BARF mitybos didžiąją dalį sudaro mėsa, subproduktai, žali mėsingi kaulai ir dalis daržovių bei vaisių. Aš džiaugiuosi, kad pasirinkome šį būdą maitinti šunis, nors porcijų suruošimas ir užtrunka kiek ilgiau, nei tiesiog maitinant sausu maistu. Mums šis būdas priimtiniausias“, – sako L.Baltrušaitienė.
Kalbėdama apie šios veislės priežiūrą, šunų augintoja sako, kad tai nėra labai sudėtinga, kadangi užtenka kartą per savaitę pašukuoti kailį, pasirūpinti nagais ir dantimis. Šeriasi šuo standartiškai kelis kartus per metus, o dažnesnis šėrimasis, kailio būklės blogėjimas gali būti susijęs su mityba, tad svarbu skirti dėmesio subalansuotam šuns maitinimui.
„Tai vidutinio dydžio veislė, o tokios dažniausiai susiduria su alkūnių ar klubų sąnarių displazijomis, tad verta pasidaryti tyrimus. Apskritai traktuočiau Katahulos leopardinius šunis kaip gana sveiką veislę“, – sako Ligita.
Ji priduria, kad labiausiai šiuos šunis myli už jų asmenybę, krečiamus pokštus. „Tu nežinai, ką tau duos kiekviena diena su šiuo augintiniu, ką įdomaus atneš. Jie gali būti ir labai rimti, ir labai smagūs – esu jiems dėkinga už meilę, už gyvenimą su manimi (juokiasi). Tikiuosi, kad greitu metu mūsų Katahulos leopardinių šuniukų šeimą papildys atžalos – laukia įdomus etapas. Gyvenimas su jais gerokais turtingesnis ir smagesnis!“, – sako L.Baltrušaitienė.
