„Taigi, plačiau aprašome, kada nukirpti augalus: prieš žiemą ar pavasarį“, – savo straipsniu dalinasi tinklaraštininkė Lina Liubertaitė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis organizatorė.
Natūralistinis dizainas reikalauja palikti augalus kaip gamtoje
Dabar vyraujančios natūralistinės dizaino tendencijos labai ryškiai atsispindi ne tik vasarą, bet ir žiemą. Tapo madingi žoliniai dekoratyviniai augalai, kurie pasižymi ne dideliais stambiais žiedais, o aiškia struktūra, kurią jie išlaiko ir žiemą. Galėčiau paminėti tokius augalus, kaip kraujalakė, gojinis šalavijas, astrancija, astilbė ir kiti. Vėlyvą rudenį po šalnų jie ne suglemba ir išvirsta, o sudžiūvę toliau stovi.
Kadangi dominuoja ruda spalva, tokioje vietoje grožį kuria faktūros: bandrenio bumbuliukai, liatrių žvakės, miskantų šluotelės, melvenės ažūriškumas. Užėjus šerkšnui ar pasnigus, augalai dar gražesni, tarsi pasidabruoti.
Niekaip nepaneigsi – natūralistinis kiemas yra ne tuščias, plokščias ir nykus, o turi skirtingus aukščius ir įdomias faktūras.
Natūralistinis gėlynas yra didesnės ekosistemos dalis, žiemą ekosistemos gyvavimas juk irgi nesustoja.
Augalai, kurie pasilieka stovėti su sėklų dėžutėmis, tokiu būdu duoda smagų užkandį žiemos paukštukams ir kitiems smulkiems gyvūnėliams. Kai prisidedame prie to, kad žiemą išgyventų flora ir fauna, prisidedame ir prie sveiko gamtos balanso. O tai yra viena iš prielaidų, kad ir kitais metais jūsų derlius būtų gausus, o gėlynai sveiki ir gražūs.
Augalai, kuriuos verta palikti žiemai nenukirptus
Zunda, bandrenis – sausamėgiai augalai, kurie gerai išlaiko savo sudžiūvusį kūną ir spygliuotus žiedynus.
Rudbekija, ežiuolė – numetus žiedlapius, labai gražiai atrodo likę žiedų viduriukai; ypač išryškėja, kai aplink prisnigta.
Japoninė plukė – gražūs ne tik žiedo bumbuliukai, bet ir viso kero grakštumas; neskubėkite nukirpti peržydėjus.
Gojinis šalavijas, liatris, varpotoji veronika – visi žvakės formos ar vertikalūs augalai, kurie nenulinksta šalnoms pakandus, atrodo ypač žavingai.
Smailiažiedis lendrūnas, miskantas, melvenė, ašuotė, soruolė ir kiti varpiniai augalai – savo virpėjimu ir siūbavimu jos pagyvina sustingusį žiemišką vaizdą, o apšerkšnijusios šluotelės tik gražėja. Aukštesni augalai gali išvirsti ar išlūžti anksčiau nei kiti, ypač vėjuotose vietovėse.
Kraujalakė, patagoninė verbena, melėsas – aukštos ažūrinės figūros, kurios ilgai išsilaiko ir atrodo labai grakščiai.
Astilbė – jei susilaikėte ir nenukirpote žiedynų po liepos mėnesio žydėjimo, palikite juos toliau ir žiemai.
Alūnė (heuchera) – kai sniegas nors kiek ištirps, pamatysite kyšančius spalvotus alūnių lapus. Nėra jokio reikalo juos šalinti rudenį, tegul suteikia bent kiek spalvos žiemai. Be to, taip apsaugosite lepesnes veisles nuo šalčių poveikio.
Blakėžudė – balti žiedynai, kurie rudenį papuošė pavėsinį kampą, patamsėjo, tačiau ir toliau palikite juos, kol išlaiko savo gražią formą.
Vilkpupė (didieji šilokai) – dar ilgai puoš kiemą, bet neskubėkite jų šalinti, jei žiedynai pajuodo. Jie per visą žiemą gali išlaikyti savo gražią struktūrą, o juodi žiedynai bus kaip sodri puošmena.
Hortenzijų genėjimas
Žoliniai augalai yra tokie, kurių antžeminė dalis kasmet atauga nauja. Vadinasi, žolinius augalus galite nukirpti ir rudenį.
Krūmai priklauso kitai kategorijai, ir ne paslaptis, kad kartais apsirinkama, kai nukerpamos ar patrumpinamos šakos netinkamu metu, arba tiesiog ne tos šakos.
Svarbiausia suprasti, kurios yra derančios šakos: pirmametės ar antrametės.
Pavyzdžiui, šviesioji hortenzija, žydinti baltais ar žalsvais stambiais žiedynais, mums yra pažįstama, nes auginama tiek vienkiemiuose, tiek didmiesčiuose. Ji žiedus krauna ant pirmamečių ūglių, todėl jei vėlų rudenį nukirpsite, žalos nebus, nes ataugantys ūgliai vėl duos žiedus.
Tačiau nėra priežasčių, kodėl turėtumėt daryti tai rudenį, nes hortenzijų žiedai puikiausiai išsilaiko dar keletą papildomų mėnesių ir gali puikiausiai pagyvinti aplinką net žiemą. Tad siūlome palikti ją ramybėje iki ankstyvo pavasario.
Kas kita su didžialape hortenzija, kuri žydi rausvais ar melsvais žiedais. Ji gerokai lepesnė, tačiau svarbiausia – ji žiedus sukrauna tik ant antramečių šakų. Vadinasi, jei rudenį nukarpysite, kitais metais žiedų galite visai neturėti. Be to, likę stiebai ir nukritę lapai galioja kaip apsauga šaknims, kuri nors šiek tiek sumažina šalčio poveikį. Tad didžialapę hortenziją būtina palikti žiemai nenukirptą.
Ko geriau negenėti prieš žiemą
Krūmus, kurie žydi pirmoje metų pusėje, geriausia formuoti iškart po žydėjimo, o ne vėlų rudenį. Tad augalai, kurių vėlų ruednį geriau neliesti, yra:
- forsitijos,
- gudobelės,
- dekoratyviniai serbentai,
- deucijos (radastai),
- rododendrai.
Kai jie nužydės, tada pašalinkite nereikalingas šakas, kad naujos spėtų gražiai išaugti, sumedėti ir sustiprėti dar iki rudens.
Ar galima palikti vijoklius žiemai?
Vijokliniams augalams (lianoms) galioja tie patys dėsniai. Tie, kurie žydi ant jaunų pirmamečių ūglių, gali būti genimi vėlų rudenį arba anksti pavasarį. Pavyzdžiui, dauguma raganių yra būtent tokios (pasidomėkite, kokias auginate jūs).
Tokiu atveju rudenį siūlom dar neskubėti. Ne veltui raganės yra kaip raganos, nes gyvena kelis gyvenimus. Vienas – kai jos žydi, o kitas gyvenimas prasideda rudenį, kai jos pasipuošia sėklų dėžutėmis ir pūkais.
Lektorė Lina Puodžiūtė Ragauskienė, sako, kad jos tada duoda sodui ypatingą jausmą, kuriame susipina mistika, magija ir paslaptis. Šiek tiek primena drakulos filmus, šiek tiek voratinklį – žodžiu, raganė žiemą išgyveną antrąjį savo grožio periodą, tad neskubėkite nukirpti jos rudenį.
Įdomus yra ir apynys. Jis gerai atrodo iki pat pavasario – išlieka sodri ruda spalva, o kabantys spurgai atrodo tarsi nupiešti paveiksle. Tiesa, per šį laikotarpį apynys dulka ir byra, todėl geriau, jei jis atokesnėje vietoje, kad tas nesudarytų nepatogumų. Pavasarį nukirpkite iki pat žemės ir jis vėl atžels.
L.Puodžiūtė Ragauskienė pataria palikti tokius vijoklius per žiemą, nes jie, nors rudi ir be lapų, bet vis tiek suteikia uždangą. Jei turėklai ažūriniai arba pavėsinės kampas atviras, nuėmus vijoklius ta vieta visai apsinuogintų. Todėl ji rekomenduoja palikti juos iki ankstyvo pavasario, tuo labiau kad snieguotomis dienomis tai atrodys gražiai.
Kada tvarkyti augalus po žiemos
Jei ne rudenį, tai kada? Ogi ankstyvą pavasarį. Jei prireikė hortenzijų žiedynų rudeninei puokštei, skinkite juos anksčiau. Jei miskantų šluoteles išlaužė vėjas, nuimkite jas anksčiau.
O iš esmės šį darbą galima atlikti vasario ar net kovo mėnesį. Pasirinkite dieną, kai oras gražus, styrantys augalai nebegražūs, o žemė dar nepradėjo šilti ir ruoštis naujiems pavasario žiedams.
Patarimai iš praktikos:
- nepraleiskite momento, kai pradeda stiebtis svogūniniai augalai – turite sutvarkyti viską iki to laiko, kad nepažeistumėt naujos gyvybės;
- Nutaikykite tokią dieną, kai yra šiek tiek šaltuko: augalai bus sausi, lengviau bus juos nupjauti ar nukirpti. Jei oras bus šiltas, augalai tampa patęžę, darbas einasi gerokai lėčiau.
Jei nepatinka natūralistinis stilius
Yra viena labai svarbi išimtis, kada neverta laukti vasario mėnesio, o reikia nupjauti viską jau rudenį. Tai yra žmogaus požiūris.
Ruda spalva toli gražu ne visiems priimtina: kur natūralistinio apželdinimo fanai pajustų faktūrų grožį ir subtilumą, tą vietą tradicinio apželdinimo šalininkai pavadintų šabakštynu. Ir tai normalu – kiekvienas turi savitą estetikos suvokimą, o natūralistinės naujovės ne kiekvienam yra priimtinos.
Tradicinis požiūris teigia, kad rudenį reikia viską išvalyti, nuimti, sutvarkyti, išnešti, sudeginti, žemė turi būti švari, taip ji geriausiai paruošiama žiemai, taip ji atrodo sutvarkyta.
Šiuolaikiškas požiūris teigia, kad turime atsižvelgti į gamtą: gamtoje plikos vietos nebūna, ten krentantys lapai sudaro natūralų mulčią žiemai, o augalai pasirūpina savimi patys. Žinoma, sodininkai nepalieka visko savieigai, tačiau kuo toliau, kuo daugiau atsižvelgiama į gamtos dėsnius ir natūraliai vykstančių procesų tobulumą.
Pavyzdys iš Švedijos sostinės Stokholmo – ten pavasaris ateina dar vėliau negu pas mus, bet pačiame miesto centre dar kovo mėnesį išdidžiai stovi sudžiūvę augalai:
