Ok, formalumus išsiaiškinome. Einam toliau. Kur aš ten sustojau? Aha, aš – Milda. Tau, taip, asmeniškai tau, čia rašau šiek tiek daugiau nei metus. Dėkui, kad mane skaitai būtent čia. Žinau, šūdinas portalas, šudinas turinys, viskas šūdina.
Bet dabar paklausyk manęs. Mes turime pradėti kalbėtis. Taip, šiandien. Taip, šičia.
Kitaip rytoj viskas bus dar šūdiniau. Kol visai nieko neliks.
Aš esu Milda, ai, tiesa, tą jau minėjau. Minėjau, kad jau daugiau nei metus čia rašau tau? Minėjau? Tvarka.
O dabar pasakyk man – už ką tu manęs taip NEKENTI?
Ar už tai, kad maždaug nuo šitos vietos, už tai, ką rašau, tau reiks susimokėti? Vargu bau, mat už duoną gi irgi moki, per daug nekeikdamas savo duonkepio. Tai už ką ir dėl ko? Aš tau asmeniškai nepatinku? Argumentas, užskaitau – 1:0 ne mano naudai. O gal už tai, kad GARSIAI rašau tai, apie ką tu su kitais užsislėpęs TYLI? 1:1, šįkart 1 eina mano sąskaiton, mano naudai.
