Prieglaudos darbuotojos teigia kone nualpusios, kuomet mėsą šunims atvežęs vyras iškratė iš maišų ne mėsą, o gyvūnus nudirtais kailiais. Moteriškių manymu – tai šunys.
Prieš kelias dienas pasipylė vaizdai su mirtį nešančiais „kotletukais“, kuriuose – į mėsos faršą įvynioti žiurkių nuodai. Kad tai neišgalvotas atvejis, patvirtino kai kurių šunų savininkų pagalbos šauksmas socialiniuose tinkluose, prašant padėti apsinuodijusiems šuneliams.
Apsinuodijimas žiurkių nuodais mirtinai pavojingas, pasireiškia gyvūno vėmimu, viduriavimu, kraujavimu iš nosies, akių, dantenų, tuštinantis, šlapinantis. Pastebėjus apsinuodijimo požymius, gali tekti statyti gyvūnui lašelinę, tačiau tai nebūtinai išgelbės gyvybę.
Kai kam gali kilti klausimas, o ką veikia policija? Kodėl policija nepuola tirti gyvūnų nuodijimo atvejų, nekelia baudžiamųjų bylų, nesodina į kalėjimus pažeidėjų?
Lietuvoje, deja, nusikaltimai prieš gyvūnus nėra kriminalizuoti, o policija – tokia pat dalis visuomenės, kaip ir visi kiti mus supantys žmonės. O didelės dalies visuomenės požiūris į šunį ir katę kol kas dar sovietinis, o gal ir „kaimiškai lenciūgiškas“.
Deja, nusikaltimai prieš gyvūnus nėra kriminalizuoti.
Neteko girdėti nė vienos bylos, išskyrus Valstybės sienos apsaugos tarnybos keturkojo pareigūno Ramzio, kur teismas taip uoliai gintų šuns interesus. Teismas šiuo atveju greičiau gynė valstybės tarnybos garbę ir visą sistemą. Mano žiniomis, buvo pradėti ir kiti tyrimai dėl šunų nužudymo pakariant, užmušant, paskandinant, tačiau apie jokias baudžiamųjų bylų baigtis teismuose neteko girdėti.
Pats asmeniškai dėl šuns padarymo bešeimininkiu kreipiausi į policiją ir pateikiau visus duomenis apie savininkus, tačiau gavau atsakymą, kad tyrimas nutrauktas, nenustačius pažeidimų. Ir visai nenustebau – tyrėjui, matyt, pasirodė, kad šuns padarymas bešeimininkiu yra smulkmena, kuriai gaišti laiką ir sąnaudas greičiausiai neapsimoka.
Prisiminkime, kaip prieš gerus metus elgėsi pareigūnai, kurie gavo iškvietimą dėl palaidų šunų, kurie neva kažką užpuolė. Nuvykę į vietą pareigūnai aptiko moteriškę ir palaidus šunis, kurie bėgo link policininkų ir pasak jų, juos puolė, nors greičiausiai tik aršiai lojo. Pareigūnai išsitraukė ginklus ir ėmė pyškinti į gyvūnus, kol šie išsilakstė, o vienas, jei neklystu, buvo sužeistas. Policininkas – taip pat žmogus, kuris mėgsta arba nemėgsta šunis.
Puikiai pamenu atvejį Vingio parke, įvykusį prieš keliolika metų, kuomet vyriškis pamatęs į jį atbėgantį palaidą šunį, išsitraukė ginklą ir jį nušovė. Anuomet daugelis vyriškiui pritarė (esą nėra čia ko paleidinėt šunų, ir gerai, kad tą šunį nupylė). Palaidus šunis ir dabar šaudo medžiotojai, jei šunėkai drįsta prisiartinti prie miško „superdievų“.
Remiantis gyvūnų gerovės įstatymu, už gyvūnų gerovę atsakingos septynios institucijos, o realiai nė viena.
Šie pavyzdžiai demonstruoja dvi mūsų visuomenės ligas. Viena – labai daug žmonių tiesiog nekenčia gyvūnų ir leidžia savo neapykantai virsti smurtu ir žudymais. Kita – Lietuvoje nėra jokių, tiksliau, nėra pakankamų teisinių reguliavimo priemonių. Įstatymuose vyrauja visiškas chaosas. Remiantis gyvūnų gerovės įstatymu, už gyvūnų gerovę atsakingos septynios institucijos, o realiai nė viena.
Baudžiamasis kodeksas numato neapibrėžto dydžio baudas ir laisvės atėmimą iki vienerių metų už gyvūno kankinimą. Už gyvūno nužudymą kankinant – bausmė nuo metų iki trejų ir bauda. Kažkokio tai dydžio, gal 10, gal 20 eurų.
Pažvelkime į gerąją užsienio praktiką. Vakarų.
Vokietijoje už žiaurų elgesį su gyvūnu, padarymą jį bešeimininkiu bauda siekia 25 tūkst. eurų. Ispanija, kovodama su benamių šunų skaičiaus didėjimu, padidino baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais iki 30 tūkst. eurų. Vedžiojant šunis, neatlikus vakcinavimo procedūrų, bauda 2 tūkst. eurų, laikant šunį su netvarkingais dokumentais – bauda 500 eurų.
Jungtinė Karalystė: bausmė už žiaurų elgesį su gyvūnais prieš dvejus metus padidinta iki penkerių metų nelaisvės. Baudos už žiaurų elgesį čia panašios kaip ir kitose civilizuotose šalyse, beje, numatomos didelės baudos už šuns vedžiojimą be pavadėlio ten, kur yra žmonės (šuns neprivaloma nuolat vedžioti su pavadėliu) – 2,5 tūkst svarų bauda, o jei šuo apkandžioja žmogų – šuns šeimininkas sumoka 5 tūkst. svarų baudą ir sėda dvejiems metams į kalėjimą apmąstyti… šuns elgesio.
Tačiau mūsų šalyje toks atsakingas požiūris į gyvūną vargu ar įmanomas. Diskutuojant apie draugiškas šunims erdves, gyvūnų teises, kai kurie garsūs visuomenės veikėjai piktinasi tuo, jog prie jų ar jų šeimos narių gali prisiliesti „purvinas, pilnas parazitų padaras!!! Fu!“
Pasišaipydamas iš diskusijos feisbuke, Seimo narys Kazimieras Starkevičius pasiūlė karves prilyginti šunims, kad ir jos galėtų vaikščioti šaligatviais, atrajoti miestų parkuose – t. y. turėti tokias pat teises, kaip ir mažieji keturkojai.
Tai geriausiai atskleidžia mūsų politinio „elito“ požiūrį į naminius gyvūnus. Gyvūnai reikalingi mėsai, pienui (yra maistas), o šunys turi loti ir saugoti, kad tos mėsos niekas nepavogtų. Ir tas požiūris greičiausiai nesikeis, kol nuo politinės arenos nenueis visa sovietmečiu augusi ir auklėta karta, neminint jos blogu žodžiu. Būtent todėl jau antrą kadenciją, 8 metus Seimo darbo grupė, skirta gyvūnų teisių apsaugai, nesugebėjo sukurpti jokio teisės akto, jokio įstatymo, nesugebėjo patobulinti egzistuojančių.
Jei šuo apkandžioja žmogų – šuns šeimininkas sumoka 5 tūkst. svarų baudą ir sėda dvejiems metams į kalėjimą apmąstyti… šuns elgesio.
Kur kas įdomiau priimti naktinio matymo prietaisų naudojimą leidžiantį įstatymą, kad galima būtų pašaudyti miško žvėris naktį.
Ir niekas čia nesikeis, kol į politiką ateis nauja karta, kuri gyvūną – šunį, katę, tą pačią karvę – supranta ne kaip kažkokį purviną padarą, kurį galima paspirti ar skaniai ištroškinti orkaitėje. O regi kaip bendrą visuomenės sugyvenimo, mūsų bendro organizmo dalį.
Tuomet matydamas, kaip kaimynas muša šunį, ir veterinarijos gydytojas, ir policininkas, ir Seimo narys įžvelgs grėsmę visuomenei ir darys viską, kad gretimame rajone nuodus pilantis išgama būtų nubaustas. O mirtį nešančius „kukulaičius“ mėtantys išgamos to nedarys, žinodami, kad už tų nuodais prifarširuotų „kotletukų“ gaminimą ir mėtymą jų laukia naujo automobilio dydžio bauda ir kalėjimas.
Kaip sakė Mahatma Gandhi: „Tautos didybė ir jos moralinė pažanga gali būti vertinama pagal tai, kaip elgiamasi su jos gyvūnais.“
