Viskas prasidėjo nuo vartotojo skundo
„VMVT gavo skundą, kad mūsų el. parduotuvėje naudojamas užrašas „riešutų sviestas“. Ant pakuočių jau seniai yra užrašyta, kad tai riešutų kremas, bet internete kai kur palikom „sviestą“. Mes šiuos užrašus pataisėme.
Bet tada jau pati VMVT sugalvojo dar mus pataršyti ir nusprendė, kad pats prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“ klaidina klientus, t. y. klientai, neva, pamatę mūsų logotipą ant RIEŠUTŲ KREMO stiklainių, pagalvoja, kad tai karvės pieno sviestas. Todėl buvo nuspręsta nuo pakuočių nuimti logotipus“, – feisbuke rašo Milda Beržanskaitė.
Dovilė Stonė dalinasi ir istorijos priešistore: „Prekės ženklas ir įmonės pavadinimas „Sviestas sviestuotas“ buvo įregistruoti dar 2016-aisiais metais. Tada riešutų sviestas dar buvo vadinamas riešutų sviestu, ir prekės ženkle atsispindėjo mūsų jaunatviškumas, žaismingumas ir pats kuriamas produktas.
Vėliau Europos Sąjungoje buvo priimta direktyva, kad augalinių produktų negalime vadinti „pieniškais“ pavadinimais. Kitaip tariant, migdolų pienas tapo migdolų gėrimu, o riešutų sviestas – riešutų kremu. Mes, kaip ir visi gamintojai, pervadinome savo produktus riešutų kremais, tačiau prekės ženklas liko toks pats ir niekam niekada nekliuvo, buvo suvokiamas ir kaip įmonės pavadinimas.
Šiais metais, prieš šventes, VMVT gavo vartotojo skundą, kuriame teigiama, kad mūsų elektroninėje parduotuvėje buvo pastebėta, kad vieni produktai, pavadinti riešutų kremais, o kiti – riešutų sviestais. Pastarieji pavadinimai buvo likę iš seniau ir mes juos pataisėme. Tačiau VMVT atstovai savo iniciatyva atkreipė dėmesį į mūsų prekės ženklą. Jų supratimu, kadangi ant pakuotės užrašytas „Sviestas sviestuotas“, tai klaidina vartotojus, neva mes parduotuvėje pardavinėjame iš pieno pagamintą sviestą. Tačiau ant kiekvienos pakuotės parašyta, kad tai riešutų kremas“, – sako Dovilė, gavusi nurodymą neklaidinti vartotojų ir pakeisti visas pakuotes.
Moteris sako, kad toks sprendimas reiškia, kad įmonė nebegalinti rodyti savo prekės ženklo. Sprendimas, pasak jos, tik vienas – arba nuimti logotipą, arba keisti prekės ženklą.
„Bandėme argumentuoti, kad prekės ženklas įregistruotas jau seniai, kad turime savo klientus, kurie mus atpažįsta, padarytas didelis įdirbis, tačiau nepaisant to, VMVT nuomone, mes vis tiek klaidiname vartotojus. Su Milda juokaujame, kad yra ir saldainiai „Paukščių pienas“, tačiau tai nereiškia, kad jie gaminami iš paukščių pieno – vartotojai sugeba atskirti, kas yra kas“, – pasakoja D.Stonė.
Ji priduria, kad iš VMVT negavo konkrečių rekomendacijų, kaip turėtų keisti prekės ženklą, ką daryti, jeigu nesutinka su jų nutarimu ir planuoja apskųsti tokį sprendimą.
Ruošiamės konsultuotis su teisininkais, ar įmanoma išsaugoti mūsų prekės ženklą ant etiketės.
„VMVT teigia, kad žodis „sviestas“ klaidina, ir mes turime pakeisti prekės ženklą taip, kad jis neklaidintų vartotojo. Beje, ant pakuotės mes privalome nurodyti, kas yra produkto gamintojas, o juk mūsų mažosios bendrijos pavadinimas yra „Sviestas sviestuotas“, vadinasi, tas pavadinimas ant pakuotės vis tiek turėtų būti atvaizduotas.
Kol kas ruošiamės konsultuotis su teisininkais, ar įmanoma išsaugoti mūsų prekės ženklą ant etiketės, nes kam prekės ženklas reikalingas, jeigu vartotojas nežino, kieno jis produktą perka?“ – klausia Dovilė ir priduria, kad neradus sprendimo tektų viską pradėti nuo nulio.
Šiuo metu riešutų kremo gamintojos yra įpareigotos iki sausio 8 dienos nebeklaidinti vartotojų, kas, pasak, merginų, net techniškai yra neįmanoma.
VMVT: „Maisto produkto ženklinimo informacija – ne tik pavadinimas“
15min pasiteiravo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kokiu pagrindu reikalaujama keisti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“, kuris įkurtas dar 2016-aisiais metais? Ar pagrįstas toks reikalavimas, kai prekės ženklas jau žinomas vartotojui?
Kaip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Rita Sadūnaitė, 2017 metais Europos Teisingumo teismas priėmė sprendimą, draudžiantį augalinius maisto produktus vadinti atitinkamais pieno produktų terminais.
Šis teisinis reglamentavimas galioja jau beveik trejus metus, ir maisto produktų gamintojams ši nuostata nėra naujiena, jie turėjo užtektinai laiko peržiūrėti savo gaminamų gaminių asortimentą ir pakoreguoti augalinės kilmės maisto produktų ženklinimą naudojant kitokius teisės aktuose siūlomus atitikmenis: xxx kremas, gėrimas, užtepas ar pan.
Europos Sąjungos (ES) reglamento Nr. 1169/2011 7 straipsnyje „Sąžininga informacijos teikimo praktika“ nurodoma, kad:
1. Informacija apie maistą neturi klaidinti, visų pirma:
a) dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo;
b) priskiriant maisto produktui poveikį arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi;
c) darant užuominą apie ypatingas maisto produkto savybes, nors jos iš tikrųjų yra būdingos visiems tokiems panašiems maisto produktams, ypač specialiai atkreipiant dėmesį į tam tikrų sudedamųjų dalių ir (arba) maistinių medžiagų buvimą ar nebuvimą;
d) naudojantis išvaizda, aprašomąja arba vaizdine medžiaga darant užuominą, kad maisto produkto sudėtyje yra tam tikras maisto produktas arba sudedamoji dalis, nors iš tikrųjų tame maisto produkte natūraliai esantis komponentas arba įprastai naudojama sudedamoji dalis yra pakeisti kitu komponentu ar kita sudedamąja dalimi.
2. Informacija apie maistą turi būti tiksli, aiški ir vartotojui lengvai suprantama.
Šiuo minimu atveju, nors gaminio pavadinimas neprieštarauja teisės aktams, nes produktas pavadintas riešutų kremu, tačiau maisto produkto ženklinimo informacija yra laikoma ne tik pavadinimas, bet visa ant maisto produkto pakuotės ar etiketėje teikiama informacija – tai su maisto produktu susiję žodžiai, duomenys, prekės ženklai, registruotas prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis ir pan.
VMVT teigia, kad atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad augalinės kilmės produkto ženklinimo etiketėje nurodytas prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“ neatitinka aukščiau minėto Reglamento ir Europos Teisingumo teismo sprendimo nuostatų.
Taip pat pabrėžiama, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priimti sprendimai nėra susiję su maisto tvarkymo subjektų pavadinimais. Įmonių pavadinimų derinimas nėra VMVT kompetencija. Viena iš VMVT kontrolės sričių yra maisto produktų ženklinimo kontrolė ir šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis Europos Teisingumo teismo sprendimu, negalima naudoti pieno produktų terminų su augaliniais maisto produktais, t. y. prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“ netinkamas augalinės kilmės produktų grupei ženklinti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimas paremtas Europos Teisingumo teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu byloje C 422/16. Šio teismo spendimai yra galutiniai ir neskundžiami.
Tačiau visi VMVT priimti sprendimai per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad VMVT nedraudžia naudoti įmonės pavadinimo ar prekės ženklo ženklinant kitą produkciją nepažeidžiant Europos Teisingumo teismo sprendimo.
