„Mes šį namelį vadiname „tiny house“ arba medine palapine. O jo idėja kilo mano draugei Jolantai, kuri svajojo sukurti stovyklos erdvę skautams bei žmonėms, kurie serga depresija. Pirminė šio namelio mintis – susilieti su gamta, pailsėti, atsigauti, pabūti vienumoje, pasimėgauti mišku. Prieš porą metų mes nusipirkome miško ūkio žemės nuostabioje vietoje ant Dubysos kranto, ir ten stovyklaudavome. Ilgainiui supratome, kad įprastoje palapinėje gyventi ne itin patogu – pavyzdžiui, audros metu palapinė tiesiogine to žodžio prasme skraidė po mišką. O kur dar pasižmonėti ateinantys žvėrys“, – juokiasi Linas.
Statė kaip laivą
Tokios patirtys ir paskatino porą ieškoti sprendimo, juolab, reikėjo apmąstyti ir tai, kad kažko labai didelio miško ūkio žemėje ir nepastatysi.
„Atrodo, kad internete gali rasti visko, tačiau to, kas man patiktų, aš neaptikau. Mane patraukė A formos konstrukcija, tad nusprendžiu daryti kažką panašaus, tik mažesnio dydžio. Norėjosi, kad statinys būtų komfortiškas ir jame galėtume jaustis kaip namie, bet ne name. Kitaip tariant, gyventi palapinėje ir jaustis lyg miegotum savo lovoje. Tad sakau, kad sukūrėme „lovą su sienomis“, – pasakoja L.Galkus.
Jis sako, kad namelį statė kaip laivą: „Jame yra turbūt vos kelios vinys ir varžtai – namukas pastatytas klijuojant, be to, siekiau, kad jis būtų kuo tvirtesnis, lengvesnis ir patogesnis transportuoti. Kai nusivežėme į savo sklypą, nusprendėme jį išbandyti visais metų laikais ir bet kokiomis oro sąlygomis. Atsivežėme pavasarį ir jis stovėjo vasarą, rudenį ir žiemą, o mes sąžiningai atvažiuodavome jame pasibūti ir pernakvoti. Net žiemą, kai buvo šalta ir sniego iki kelių, mes jame kuo puikiausiai praleidome laiką ir nakvojome – šilumą išlaikyti padėjo ir unikali namelio konstrukcija, ir dujinis šildytuvas. Jaučiuosi šiame namelyje puikiai – jame labai jauku“, – pasakoja Linas ir priduria, kad tik išbandęs namelį nusprendė pasidalinti savo kūriniu su draugais, artimaisiais ir nepažįstamaisiais socialinėje erdvėje.
Pagamintų per mėnesį
Maždaug 4–5 kv. m namukas nėra aukštas, tad jame atsistoti vietos nėra – galima tik miegoti. Šiuo metu Lino ir Jolantos sklype yra du namukai – panašu, kad artimiausiu metu jų tik daugės. Linas sako, kad beveik visas namelis yra pagamintas iš faneros, o apdailai naudota mediena.
„Aukštos klasės jūrinė fanera yra tvirta ir ilgaamžė medžiaga. Panaudojus technologijas, paprastai taikomas burlaivių statyboje, gaunamas „sumuštinis", kuris padeda išlaikyti šilumą ir labai padidina konstrukcijos tvirtumą bei atsparumą. Todėl šis pasirinkimas buvo gerai apgalvotas, juolab kad man reikėjo kažkaip tą namelį nusitempti į mišką, o tam jis turėjo būti lengvas ir tvirtas“, – pasakoja Linas.
Na, o kiek toks namelis kainuoja? Pasak L.Galkaus, savikaina yra gana didelė, nes, norint pagaminti namelį lengvą, paprasta statybinė mediena netinka. O kitos medžiagos atsieina nemažai – fanera, dervos.
„Bet jis pastatytas kaip laivas, vadinasi, yra itin ilgaamžis ir bus atsparus oro sąlygoms bei džiugins ilgai – tikrai tarnaus 30 metų su labai minimalia priežiūra. Paskaičiavau, kai surinkinėjau namelį ir kainos nebuvo sukilusios, viskas atsiėjo apie 1500 eurų, o su dabartinėmis kainomis jis kainuotų 2000–2500 eurų“, – sako Linas.
Jis prideda, kad paviešinęs namelio nuotraukas, nesitikėjo sulaukti tokio susidomėjimo ne tik iš draugų, bet ir nepažįstamųjų. „Šiuo metu man atrodo, kad užsiimsiu šių namukų gamyba. Pirmąjį kūriau pusmetį, o dabar, viską išanalizavęs ir žinodamas, kaip daryti, pagaminčiau per mėnesį. Man nuolat rašo žmonės ir klausia, ar galėčiau pagaminti tokį namelį, kad nėra nieko panašaus matę Lietuvoje. Tikrai nebuvau tam pasiruošęs ir nesitikėjau, tačiau dabar galvoju, kodėl gi ne? Savo ruožtu planuojame plėtoti ir pirminę idėją – stovyklavietę gamtos apsuptyje vaikams ir suaugusiems, sergantiems depresija ir norintiems gamtos terapijos“, – sako Linas.
