Dovanoja draugams
Gaminti sumažintus originalių lėktuvų modelius aštuoniasdešimt vienerių metų vilkaviškietis pradėjo daugiau nei prieš dešimtmetį. Pirmąjį savo gaminį J.Mareckas užkėlė ant ūkinio pastato stogo, ir šis ne tik jį papuošė, bet ir ėmė tarnauti kaip vėtrungė, rodanti vėjo stiprumą ir kryptį.
Praeiviai, matydami ant stogo esantį lėktuvą, iki šiol dažnai užsuka, teiraujasi, kur tokių modelių galima įsigyti. Daugelis nustemba, kuomet sužino, jog jie – rankų darbo.
„Esu sulaukęs ne vieno prašymo padaryti tokį lėktuvėlį, bet tai nėra lengva užduotis. Lėktuvus stengiuosi daryti pagal tikrų modelių matmenis, tiesiog atitinkamai pakeičiu jų mastelį. Pagaminti vieną lėktuvą, dirbant po 3–4 valandas per dieną, užtrunka apie mėnesį“, – prisipažino pašnekovas.
Dažniausiai vyras savo pagamintus lėktuvus dovanoja draugams ir bičiuliams. Visai neseniai vieną sukonstruotą lenkiško lėktuvo „Wilga“ modelį jis padovanojo sostinėje gyvenančiam lakūnui Gintautui Platūkiui. Su juo vilkaviškietį sieja artima ilgametė draugystė. Būtent G.Platūkis buvo vienas iš tų, kurie J.Marecką privertė dar labiau susižavėti aviacija. Jis dar sovietiniais laikais keletą kartų „nelegaliai“ ne tik paskraidino vilkaviškietį, bet net ir leido jam pasėdėti prie lėktuvo vairo.
Atrodė, kad nulėks galva
J.Mareckas iki šiol skaito su aviacija susijusias įvairias knygas, žurnalus, vyksta į aviacijos šventes. Vyriškis iki šiol su nostalgija prisimena ir pirmąjį savo skrydį „An-2“ modelio lėktuvu, liaudyje dar vadinamu „kukurūzniku“. Ta kelionė vyriškiui įsiminė ir tuo, kad skrydžio metu ne tik teko sėdėti šalia piloto, bet ir pačiam pavairuoti šią skraidymo priemonę.
„Vėliau teko skristi ir šiek tiek rimtesniu lėktuvu – „Jak 52“. Tokiu modeliu skraido Jurgis Kairys. Tiesa, šio lėktuvo vairuoti neturėjau galimybės, sėdėjau antrojo piloto kėdėje“, – prisiminė pašnekovas.
Jam šis skrydis įsiminė todėl, kad buvo atlikinėjami įvairūs manevrai: lėktuvas sukosi, vartėsi ore, kilo aukštyn, staigiai leidosi.
„Įspūdis buvo nepakartojamas. Kai lėktuvas versdavosi ore, atrodė, kad ne jis, o visa žemė su medžiais ir pastatais virsta. Buvo galima susidaryti įspūdį, kad mano kūnas sveria bent 400–500 kilogramų – tokia buvo perkrova. Kartais atrodė, kad galva tiesiog ims ir nulėks žemyn“, – su šypsena įspūdingiausią gyvenimo skrydį prisiminė J.Mareckas.
Nors vyriškis aukščio baimės nė kiek nejaučia, vienos savo svajonės jis neįgyvendino. Jam taip ir neteko iš lėktuvo šokti su parašiutu.
Dovana muziejui
Šiuo metu skraidyti lėktuvais J.Mareckas jau neturi galimybės, tačiau savo meilę aviacijai jis įprasmina kita veikla – iš medžio ir skardos gamina lėktuvo modelius. Įprastai iš medžio pagamintas orlaivio korpusas vėliau būna impregnuojamas, tuomet padengiamas cinkuota skarda ir dėlto tampa ilgaamžiu. Visas detales, tokias kaip vėtrungė ar propeleris, J.Mareckas gamina pats. Vyriškis juokavo, kad vienintelė ne jo padaryta dalis – nuo žaislinių mašinėlių nuimti ratai.
Pamatyti vilkaviškiečio gaminius lengvai galima ne tik dieną, bet ir naktį. Lėktuvų sparnuose vyriškis įmontuoja specialius šviestuvus, kurie dieną prisigeria saulės šviesos, o temstant ima šviesti.
Pats naujausias J.Marecko kūrinys – 20 kartų sumažinta „Lituanicos“ kopija. Šiais metais sukanka 85 metai, kai lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pilotuojamas lėktuvas „Lituanica“ sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną, tačiau neaiškiomis aplinkybėmis sudužo taip ir nepasiekęs galutinio tikslo – Kauno. Būtent minint šią ir Lietuvos valstybės šimtmečio datas, J.Mareckas ir nusprendė pagaminti sumažintą legendinį lietuvių lėktuvą. Šią idėją vilkaviškiečiui pamėtėjo jau minėtas bičiulis lakūnas G.Platūkis.
Istorinio lėktuvo modelį J.Mareckas konstravo daugiau nei mėnesį. Sumažintos „Lituanicos“ modelio ilgis siekia 148 cm, sparnų – 154 cm. Pats lėktuvas sveria maždaug 30 kg. Šį savo kūrinį J.Mareckas neseniai padovanojo Klaipėdos rajone, Dariaus kaime, esančiai lakūno Stepono Dariaus gimtinei – muziejui.
Įdomi buvo šio modelio perdavimo procedūra. Jis iš Vilkaviškio į Kauną keliavo automobiliu, o iš laikinosios sostinės į Klaipėdos rajoną buvo skraidinamas lėktuvu, kurį pilotavo G.Platūkis.
Pats J.Mareckas tvirtino, jog jam yra didelė garbė tokiu būdu prisidėti prie legendinio Lietuvos lakūno gimtinėje įsikūrusio muziejaus veiklos ir džiaugėsi, kad jo kūrinį galės apžiūrėti aviacijos mėgėjai ne tik iš Lietuvos.
Į Krymą su motociklu
Be susižavėjimo lėktuvais ir įvairiomis skraidymo priemonėmis, J.Mareckas domisi ir žeme važinėjančia technika. Jis yra restauravęs ir „iš numirusiųjų prikėlęs“ ne vieną motociklą bei motorolerį.
Puikiai suremontuotas keturiasdešimties metų senumo motoroleris ir šiandien stovi vyriškio garaže. Su juo jis mėgsta važinėti po įvairius savo rajono kampelius. Kartais vilkaviškietis leidžiasi ir į tolimesnes išvykas.
„Kelionės yra mano silpnybė. Tiesa, dabar jau kur nors išsiruošiu nepalyginamai rečiau nei seniau. Kažkada su draugų kompanija net iki Krymo motociklais buvome nuvažiavę. Tuo metu su „Java“ markės motociklu per savaitę sukoriau apie keturis tūkstančius kilometrų“, – su nostalgija senus laikus prisiminė pašnekovas.
Jis tvirtino, kad šiais laikais vargiai ryžtųsi išsiruošti į panašią kelionę. Anot jo, seniau kelyje tykodavo mažiau pavojų. Net sustojus kur nors pamiškėje ir nakčiai pasistačius palapinę, buvo galima likti tikriems, kad atsibudus ryte visi daiktai bus vietoje.
„Manau, jog anksčiau žmonės buvo draugiškesni, nuoširdesni, dažniau pasiryžę padėti vieni kitiems. Aišku, ir dabar tokių yra nemažai, tačiau didžioji visuomenės dalis dažniausiai siekia tik asmeninės naudos, kartais net nusižengdami galiojantiems įstatymams“, – mintimis pasidalijo J.Mareckas.
