Jame susijungia dvi kartos – močiutės siuvinėja žinomų skirtingų kartų menininkų darbus. Šiandien pristatome jums dar vieną duetą: tapytojos Eglės Ulčickaitės darbą „Natiurmortas II“ siuvinėti pasirinko aštuntą dešimtį pradėjusi vilnietė Liudmila Kudina.
Siuvinėti Liudmilą dar vaikystėje išmokė mama. Ilgą laiką mokytoja dirbusiai Liudmilai siuvinėjimas buvo būdas atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienybės rutinos. Įniko siuvinėti paveikslus. Vietoje nenustygstančią moterį rankdarbiai žavi tuo, kad niekada nežinai, kokį rezultatą pavyks pasiekti. „Siuvinėjimas yra lyg terapija. Kiekvienas siūlas tarsi susipina su dienos patirtimi, atspindi nuotaiką ir išgyvenimus – visa tai puikiai matyti galutiniame rezultate“, – pasakoja Liudmila.
Jos rankose iš naujo gimė E.Ulčickaitės tapybos darbas:
Patyrusios rankdarbių meistrės darbai buvo eksponuoti Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje, moteris bendradarbiavo su Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija – būsimus specialistus mokė siuvinėjimo technikos. Liudmila džiaugiasi, kad šiandien siuvinėjimas atgimsta ir transformuojasi – tai nebėra tik staltiesės ir paveikslai. Jauni žmonės sugalvoja daugybę būdų, kur galima pritaikyti šią rankdarbių techniką.
Vyresnio amžiaus žmogui savo rankomis sukurti paveikslą taip pat yra tikslas, kuris suteikia jėgų mylėti gyvenimą
„Kad žmogus jaustųsi laimingas – turi turėti savo tikslą. Vyresnio amžiaus žmogui savo rankomis sukurti paveikslą taip pat yra tikslas, kuris suteikia jėgų mylėti gyvenimą. Užsiimant šia veikla, galvoje viskas sukasi sukasi aplink tą tikslą, ir nelieka vietos slogioms mintims...“ – kalba meistrė.
Kūrinį „Natiurmortas II“ Eglė Ulčickaitė nusprendė pasiūlyti šiam projektui dėl jo plastikos, kuri, dailininkės manymu, gali būti perkelta ir į kitą mediją: „Buvo įdomu, ar paveikslo reprodukcija tebeperteiks jo reikšmes, ar taps tik „gražiu paveikslėliu“. Tapydama šį paveikslą svarsčiau apie trapumą, laikinumą ir pačią tapybą kaip „stingdančią“, bet tuo pačiu ir išsaugančią mediją.
Manau, jog šio projekto kontekste siuvinėjimą irgi galima lyginti su tapyba, mat siuvinėjant, kaip ir tapant, vaizdas tarsi įrašomas paviršiuje. Kūryboje apskritai apmąstau laiko, laikinumo, atminties klausimus, tad neretai galvoju apie požiūrio ir suvokimo kismą, kurį nulemia kintantys santykiai su aplinka, daiktais, galų gale – žmonėmis."
Mūsų savivoka neatsiejama nuo supančios kultūrinės aplinkos ir trijų-keturių viena kitą atsimenančių kartų dialogo
„Mūsų savivoka neatsiejama nuo supančios kultūrinės aplinkos ir trijų-keturių viena kitą atsimenančių kartų dialogo, – kalba Eglė. – Džiugu, kai tas dialogas nevirsta nesusišnekėjimu, o priešingai – naujų, netikėtų dalykų atradimu, aiškesniu tikrovės vaizdu. Šis projektas atskleidžia, kad kūryba gali būti puiki terpė tokiam dialogui vykti.“
Projekto „Šiandien yra vakar“ meninę dalį kuruoja „Contour Art Gallery“ steigėja Vilma Mačianskaitė, prisidedanti meno darbų atranka.
Daugiau tokių pozityvių istorijų rasite naujoje 15min rubrikoje amžėjantiems žmonėms TU ESI AŠ.