Kai ateina laikas, pirmosios ankstyvosios gėlės pradeda lįsti iš žemės, o medžiai ruošiasi sužaliuoti, kyla klausimas, kokie sodininkystės darbai dabar būtini ir kaip paruošti sodą artėjančiam sezonui. Pateiksime keturis svarbius darbus, kurie padės jūsų sodui pasiruošti pavasariui.
1. Užduotis: Daugiamečių augalų ir žolių genėjimas
Praėjo tie laikai, kai žolės ir daugiamečiai augalai buvo kruopščiai genimi dar prieš žiemą, paliekant tuščią ir niūrų sodą. Net nežaliuojantys augalai suteikia sodui struktūrą, žiemojimo vietą vabzdžiams, o jų sėklų galvutės atrodo tiesiog nuostabiai su trupučiu sniego. Tokiu būdu net ir šaltuoju metų laiku sodas išlaiko savo žavesį.
Jei rudenį buvo galima tiesiog palikti sodą ramybėje, pavasarinio tvarkymosi laikas ateina kovą – tuomet prasideda nauji sodininkystės metai! Genėjimas yra svarbi daugiamečių augalų ir dekoratyvinių žolių priežiūros dalis. Tinkamai atliktas genėjimas padeda augalams atsinaujinti, paskatina sveiką augimą ir užtikrina gražią sodo estetiką.
Geriausia būtų surinkti nupjautas augalų medžiagas į vieną vietą sode iki balandžio mėnesio ir susmulkinti ją tik vėliau. Tokiu būdu vabzdžiai turės galimybę ramiai pasitikti pavasarį. Surinktus augalų likučius, geriausia be sėklų ir piktžolių, vėliau galima perdirbti į mulčią smulkintuvu.
Ankstyvą pavasarį (vasario-balandžio mėn.), kol augalai dar nepradėjo aktyviai augti, genimos dauguma daugiamečių žolių ir augalų. Tai leidžia pašalinti senus stiebus ir duoti vietos naujam augimui. Po žydėjimo genimos tos daugiamečių augalų rūšys, kurios žydi pavasarį (pvz., šalpusniai, raktažolės, kai kurios vilkdalgio rūšys).
Rudenį galima šiek tiek patrumpinti kai kuriuos augalus, tačiau, kaip jau minėta, rekomenduojama palikti dalį stiebų per žiemą, nes jie suteikia apsaugą vabzdžiams ir paukščiams bei puošia žiemišką sodą.
2. Užduotis: Medžių ir krūmų genėjimas
Kitas svarbus pavasario darbas – medžių ir krūmų, įskaitant rožes, genėjimas. Pavasarinis medžių ir krūmų genėjimas yra svarbus sodo priežiūros darbas, kuris padeda augalams geriau augti, išlaikyti gražią formą ir gausiau žydėti ar derėti. Tačiau prieš imantis genėjimo darbų, svarbu žinoti keletą esminių dalykų.
Kada genėti? Vasariniai žydintys krūmai ir medžiai (pvz., budlėja, hortenzijos, rožės) genimi ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjo aktyvus augimas.
Pavasarį žydintys krūmai (pvz., alyvos, forsitijos, jazminai) genimi tik po žydėjimo, nes ankstyvas genėjimas gali pašalinti žiedpumpurius.
Vaismedžiai (obuoliai, kriaušės, slyvos) dažniausiai genimi kovo-balandžio mėnesiais, prieš prasidedant aktyviam sulčių tekėjimui.
Spygliuočiai ir dekoratyviniai krūmai (pvz., tujos, kadagiai) gali būti genimi vėlyvą pavasarį arba ankstyvą vasarą.
Daugeliui medžių ir krūmų, kurie palankiai atliepia genėjimą, galioja taisyklė: kuo stipresnis genėjimas, tuo stipresnis naujas augimas. Tai taikoma ir rožėms bei vaismedžiams.
Svarbu tai daryti taisyklingai: pjaunant šakas, reikia naudoti aštrius, švarius įrankius, kad žaizdos būtų kuo mažesnės ir greičiau gytų. Visada šalinamos sausos, ligotos, pažeistos šakos. Genėjimo kampas turėtų būti apie 45 laipsnių, kad vanduo nesikauptų ant pjūvio vietos. Negalima nugenėti per daug – dažniausiai rekomenduojama šalinti ne daugiau kaip trečdalį šakų, kad augalas neišsektų.
3. Užduotis: Vejos aeravimas
Jūsų veja taip pat reikalauja dėmesio po žiemos. Per šaltuosius mėnesius dažnai susidaro negražios plikos vietos, o samanos ir piktžolės ima plisti be jokios kontrolės. Pavasarį šie trūkumai turi būti pašalinti.
Geriausia veją aeruoti pavasarį (kovo-balandžio mėn.) ir ankstyvą rudenį (rugsėjo-spalio mėn.), kai ji aktyviai auga. Aeravimas vasarą gali pakenkti, ypač jei oras yra sausas ir karštas. Dirva neturėtų būti nei per sausa, nei per šlapia. Jei per sausa, prieš aeravimą veją reikėtų palaistyti. Jei per šlapia, aeravimas gali sugadinti žolės šaknis.
Aeravimas padeda atlaisvinti viršutinį vejos sluoksnį, leidžiant jam geriau įsisavinti maistines medžiagas ir vandenį iš dirvožemio. Tuo pačiu metu atsikratoma nepageidaujamų piktžolių, samanų ir senų žolės likučių.
Po aeravimo galima tręšti veją, įterpti smėlio ar komposto, taip pat pasėti naujos žolės ten, kur yra išretėję plotai. Jei veją tręšėte, aeruoti reikėtų tik po kelių savaičių, kad trąšos spėtų įsigerti į dirvą ir netrukdytų augalui įsisavinti maistinių medžiagų.
4. Užduotis: Sodinimas
Kovas ir balandis – geriausi mėnesiai sodinimui, kad vėliau jūsų sodas galėtų išaugti iki savo viso potencialo. Kai tik žemė nebeužšąla ir temperatūra pakyla, sode galima sodinti pirmuosius daugiamečius augalus ir krūmus.
Taip pat dabar galima pradėti ruošti vienmetes vasaros gėles šviesiame pietiniame lange, po dirbtine šviesa arba šiltnamyje. Jei planuojate sėti tiesiai į atvirą dirvą, palaukite iki gegužės vidurio-pabaigos, kai praeis paskutinės šalnos.
Ankstyvą pavasarį (kovo–balandžio mėn.) galima sodinti atsparius šalčiui augalus, tokius kaip svogūninės gėlės, daugiamečiai augalai ir kai kurios daržovės (morkos, ridikėliai, salotos).
Vidurio pavasarį (balandžio–gegužės mėn.) sodinami vaiskrūmiai, vaismedžiai, rožės, o dirvai sušilus – ir šilumamėgės daržovės, pavyzdžiui, pomidorai ar agurkai.
Vėlyvą pavasarį (gegužės pabaigoje–birželį) galima sodinti vienmetes gėles, termofilinius augalus bei tiesiogiai sėti šilumą mėgstančias daržoves, pvz., pupeles, moliūgus.
Svarbu! Rinkdamiesi vietą sodinimui būkite atsargūs – kai kurie daugiamečiai augalai dar gali būti neišdygę ir kasdami galite juos netyčia pažeisti. Prieš sodinimą taip pat svarbu įdirbti žemę: išpurenkite, pašalinkite piktžoles ir pagerinkite dirvos struktūrą kompostu ar trąšomis. Jei žemė per šlapia ar sunki, reikėtų palaukti, kol ji išdžius, kad nesuspaustumėte dirvos ir nesutriktų augalų šaknų vystymasis. Smėlingą dirvą verta praturtinti organinėmis medžiagomis, o molingą – sumaišyti su smėliu ar durpėmis, kad pagerintumėte jos drenažą.
Lai jūsų sodas skleidžiasi pačiais gražiausiais žiedais!
