Gamina šlykštukus ir kitiems
Kaip pasakojo Mėtos mama Vilma, šiuo metu tarp vaikų populiaria gleivių mase, kitaip vadinama slaimais (ang. slime) arba šlykštukais, mergaitė susidomėjo prieš keletą metų. Jau pagamintos šios masės galima įsigyti parduotuvėje, tačiau ji pakankamai brangi, turint omeny, kad jos užtenka tik savaitei. Todėl mama pasiūlė mergaitei jos pasigaminti pačiai.
Tai nėra taip paprasta, reikia maišyti įvairias priemones (pradedant skalbimo milteliais, baigiant klijais ar skutimosi putomis), atitaikyti visų sudėtinių dalių proporcijas, žinoti, kiek laiko maišyti, ir pan. Jei masė išeina per skysta, reikia kurios nors sudėtinės dalies pripilti papildomai, jei įdedama per daug klijų, masė bus per kieta, jei blogai išminkoma, ji nesusiriša ir neatlieka savo funkcijos, t. y. netampa tąsi.
Žemiau – tąsios masės pavyzdys:
„Iš šios masės vaikai mėgsta pūsti burbulus arba ją tąsyti. Tai tiesiog žaidimas su mase, bet vaikai jį labai mėgsta. Į tuos šlykštukus galima dėti įvairių blizgučių, specialiai jiems skirtus dirbtinius smulkius vaisius, grūdelius, masė gali būti įvairių spalvų, o neseniai Mėta atrado, kad galima naudoti ir kvapus.
Ne visi sugeba šią masę pasigaminti patys, todėl Mėta pradėjo ją gaminti kitiems ir dovanoti. Netgi pradėjo gauti užsakymų: jai nuperka visų priemonių ir paprašo pagaminti arba duoda kelis eurus priemonėms, kad ji viską padarytų pati. Taigi tam tikra prasme tai galima pavadinti mažu verslu. Nors iš tiesų ji iš to nieko neuždirba, jaučia malonumą tuo užsiimdama“, – teigė Vilma.
Viskas prasidėjo nuo patikusios palaidinės
Kitas Mėtos pomėgis, atsiradęs, galima sakyti, visiškai atsitiktinai – batikos stiliaus palaidinės: maišydama dažus ji išgauna įvairius ornamentus ir raštus.
„Kartą parduotuvėje ji pamatė tokias palaidines ir jai labai patiko, o aš pasiūliau pasidaryti tokią pačiai. Ir ji pabandė.
Su drauge jos pradėjo nuo kreidelių – trynė vaškines kreideles, maišė su vandeniu ir liejo tą vandenį ant palaidinės. Tačiau medžiagai išdžiūvus tos kreidelės nubyrėjo. Tuomet išbandė guašą – nudažyti pavyko, bet išskalbus spalvų neliko. Trečiu bandymu jos išardė flomasterio širdelę, tačiau taip nudažyta medžiaga po skalbimo taip pat išbluko, nebuvo spalva tokia ryški, kokios norėjosi. Tuomet nupirkau jai specialių dažų. Teko pirkti ir daugiau baltų palaidinių, nes namuose jų nebeliko.
Kai jos su drauge pradėjo dėvėti tokias palaidines, jų panoro ir kitos draugės, todėl ji ėmėsi dažyti jas ir draugėms, o kai išmoko tikrai gražiai sulieti spalvas, palaidines nešdavo ir kaip dovaną.
Kad būtų estetiškesnis vaizdas, vasarą bendromis jėgomis sukūrėme vardinę etiketę – kaip prekių ženklą. Kadangi jos vardas Mėta, ji pasirinko užrašą „Mint“ su mėtos lapeliu. Taigi dabar jau palaidines ji dovanoja gražiai supakuotas ir su etikete. Įpakavimas jai visada būdavo svarbus, vis klausdavo, kaip tai padaryti gražiau. Kai atsisiunčiame kokias nors prekes, ji visada pirmiausiai apžiūri, kaip jos supakuotos“, – pasakojo pašnekovė.
Pati Mėta, paklausta, kaip išmoko dažymo gudrybių, sakė, kad viskas prasidėjo nuo pamokėlės „Youtube“ platformoje. „Pažiūrėjau tą įrašą, tikėdamasi pasisemti idėjų, ir panorau išbandyti. Tėvai man leido, įsigijome priemonių, pabandžiau, ir man labai patiko. Jau pirmas darbas išėjo visai gerai, bet antras kartas buvo daug geresnis“, – tikino mergaitė.
Vis dėlto dažymo meno ji labiau išmoko ne svetimus bandymus stebėdama, o eksperimentuodama pati. Per patirtį atėjo pajautimas, kokias spalvas derinti gražu, kokia spalva labiau tinka tam tikram raštui išgauti.
„Man labiausiai patinka pats procesas, kai reikia viską sumaišyti, o vėliau pamatai, kas išėjo. Man tai visada atradimas. Tokiu būdu aš pailsiu, atsipalaiduoju, man tai teikia malonumą“, – sakė Mėta.
Nors šiuo metu mergaitė savo dažytas palaidines tik dovanoja, jos svajonė turėti mažą laboratoriją-parduotuvėlę, t. y. savo pomėgį paversti verslu.
Pomėgiai padeda ir moksluose
Pasak Mėtos mamos, mergaitė niekada nebuvo nei meniška, nei smulkmeniška. Visi dailės darbeliai, kuriems reikėdavo kruopštumo, jai būdavo didžiulis iššūkis.
„Tačiau kaip ergoterapeutė žinau, kad rankų darbas vaikams yra labai svarbus. Todėl ją labai skatinau užsiimti šlykštukų gamyba, nes šis procesas susijęs su lietimo pojūčiais. Raginau ją paieškoti įvairių masės konsistencijų, pavyzdžiui, padaryti ne tik slidžią, bet ir šiurkštesnę masę, dar kokią nors, kad pajustų įvairius pojūčius. Šis procesas vertė ją mokytis kruopštumo. Ir tai suveikė. Mano manymu, šis užsiėmimas padėjo jai padaryti ir didžiulę pažangą moksluose.
Pirmosiose klasėse jai buvo sunku susikaupti, sunkiau sekėsi skaičiuoti, rašyti, mokytoja vis sakydavo, kad su ja reikia daug dirbti. Tačiau mes pasirinkome ne versti ją daugiau skaičiuoti ir rašyti, bet susitelkti į šlykštukų gamybos procesą, kuris natūraliai ją mokė susikaupti, ieškoti, kurti.
Ir ji atsivėrė. Ne tik atsirado dar vienas kūrybinis procesas – batika, bet ir į pamokas ji pradėjo kitaip žiūrėti. Dabar ji daug geriau suvokia per pamokas pateikiamą medžiagą. Taigi kūrybingumas vienoje srityje atvėrė kūrybinius gebėjimus visame kame“, – įsitikinusi pašnekovė.
***
„Talentingi vaikai“ – 15min projektas apie gabius, išskirtinių talentų turinčius vaikus.
Jei auginate talentus, praneškite apie juos 15min komandai, pildykite anketą, ir mes apie jų gebėjimus ir įkvepiančias istorijas pranešime visai Lietuvai. Anketą rasite čia.
