Grybavimas primena loteriją
Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, pagal kurį nebebus uždrausta rinkti miško gėrybes, likus 100 metrų iki gyvenamojo namo, paliktas optimalus 5 metrų atstumas. Tokios žinios išties turėtų nudžiuginti grybautojus, juk didesnė teritorija – didesnis laimikis. Bet visgi, ar jau yra vietų, kur galima tikėtis pirmojo grybų derliaus?
Pasak Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojo Jono Kasparavičiaus, kur šiuo metu yra grybų, pasakyti sunku. Įvairiose miškų vietose, kur per sausras išsilaikė drėgmė, derlius galimas, bet negausus.
„Yra vietų, kur žmonės randa įvairių pavienių grybų: baravykų, ūmėdžių, raudonviršių, kazlėkų ir kitokių, bet nelabai daug“, – tikslina mikologas. Anot jo, grybavimo sezonas jau vyksta, tačiau dėl sausų orų, grybai tai pasirodo, tai išnyksta. Vis dėlto teritorijų, palankių grybams augti, vietiniai gyventojai neišduoda.
Kalbant apie netolimą ateitį, specialistas sako, jog prognozuoti, kada grybai pradės augti it ant mielių, neįmanoma, nes kiekvieni metai yra skirtingi orų atžvilgiu.
„Rugsėjį tokiu metu mes dažniausiai vaikščiodavome ne trumpomis rankovėmis. Šie metai ne tokie, kaip visi. Lietaus nėra, todėl grybų kol kas nenusimato. Prognozės kol kas neypatingos“, – aiškina J.Kasparavičius.
Lietaus nėra, todėl grybų kol kas nenusimato. Prognozės kol kas neypatingos.
Svarbiausia, kad lytų nei per daug, nei per mažai, o reguliariai, ir temperatūra nebūtų per aukšta. Mat grybas jaučią orą ir per naktį neišauga – tai yra mitas.
Universalių taisyklių nėra
Bendrų nurodymų, kur ieškoti ir kur surasti grybų, nėra, nes kiekvienas miškas yra skirtingas. Pasak J.Kasparavičiaus, nuėjus į pušyną Dzūkijoje, gali atrodyti, kad ten nieko nėra, o nuvykus į lapuočių mišką vaizdas jau bus visai kitoks.
„Reikia vaikščioti, ieškoti, radus kokį grybą, bandyti ieškot kažko panašaus, jeigu tas miškas nėra labai toks kritinis, kaip būna, tarkim, Dzūkijoj, kur pušynas tęsiasi į visas puses“, – pataria mikologas.
Optimali šviesa ir optimali drėgmė – tokio mikroklimato reikia grybui išaugti. Įvairesniame miške, kur tokių vietų pasitaiko daugiau, tikimybė rasti grybų didesnė. J.Kasparavičius įžvelgia – ten, kur auga papartynai, krūmynai, lįsti prasmės nėra, tačiau kai užklumpa sausesni orai, tokiame tankiame pomiškyje grybų aptikti įmanoma.
Instrukcija pradedantiesiems grybautojams
Jeigu nesate užkietėjęs grybautojas, bet juo norite tapti, grybų specialistas turi keletą patarimų. Pirmiausia, prieš vykstant į mišką, reikėtų pastudijuoti žemėlapį, su kuo ribojasi miškas, nutarti, kur eisite, tam, kad nepaklystumėte.
„Gerai, jei turite išmanųjį telefoną, bet jis gali išsikrauti. Reikia maždaug įsivaizduoti, kur einate, jei netektumėte orientacijos“, – moko J.Kasparavičius.
Vanduo taip pat priskiriamas prie būtiniausių daiktų. Tik jo nereikėtų imti per daug. Peilis reikalingas tiems, kurie grybą nupjauna. Tačiau, jeigu abejojate grybo rūšimi, jį raukite. Tai aktualu ypač pradedantiesiems grybautojams, kad apžiūrėtumėte grybą ir jį atpažintumėte. Tik raunant svarbu nepažeisti samanų ir grybą išjudinti kaip kokį klibantį dantį.
„Nupjovėt koto apačią – ir neaišku. Gali būti ir musmirę supainioję. Pradedantieji grybautojai dažniausiai neatpažįsta“, – patikslina ekspertas.
Taip pat galima žvilgtelėti į atlasą, kur pamatysite, kokie grybai apskritai auga, tačiau, kaip juokauja mikologas, nebūtina rinkti visko iš eilės vien tik tam, kad nebūtų gėda grįžti namo tuščia pintine.
Vis dėlto geriausiai atpažinti grybus padeda jų nuotraukos. Jos turi vaizduoti pradedantį augti, suaugusį ir peraugusį grybą, nes jo požymiai augant pasikeičia. Taip pat verta pažiūrėti ir į pjūvį, kur matosi, kaip keičiasi spalvos.
„Geriausia atpažinimui rinkti išaugusį grybą – neperaugusį, nesupuvusį. Bet, kad būtų kepurėlė atsiskyrusi nuo koto, kur matosi visos struktūros, kurios būdingos suaugusiems grybams. Panašiai kaip ir su žmogumi – pasakyti, turės vaikas vešlią barzdą ir ūsus, įmanoma tik suaugus – čia mūsų rūšies požymis“, – lygina J.Kasparavičius.
Reikia išlikti budriems
Deja, visų nuodingų grybų atpažinimui instrukcijos nėra, juos visus reikia skirtingai pažinti.
„Kaip populiariausias grybas yra baravykas, taip kasmet populiariausias apsinuodijimas yra žalsvąja musmire“,– informuoja vyras.
Nuodingų grybų atpažinimui instrukcijos nėra, juos visus reikia skirtingai pažinti.
Anot jo, ši musmirė iš pirmo žvilgsnio neatrodo šlykšti, taip pat ir neturi aitraus skonio.
Todėl rugsėjį grybautojai turėtų būti itin budrūs, nes šiuo metu bene pavojingiausia supainioti žaliuokę su žalsvąja musmire, kurių dabar vietomis pasitaiko ir nemažai. Čia mikologas vėlgi įspėja, kad teks grybą išrauti.
„Žalsvoji musmirė turės vadinamąjį sijonėlį vidury koto, arčiau kepurėlės, ir apačioje bus gumbas su išnara. Žaliuokė nei sijonėlių, nei gumbų neturi“, – tikina jis.
Keisdama kepurėlės spalvą, musmirė gali būti labai apgaulinga. Turėdama baltą, bronzinę ar net išblukusios spalvos kepurėlę, ji tampa galvos skausmu grybautojams. Augdama šalia žaliuokės, žalsvoji musmirė gali atrodyti identiška nenuodingam grybui vien dėl vienodų kepurėlių.
Ekspertas pabrėžia: jei grybas nebe jaunas, jų kepurėlės bus atsiskyrusios, ir žaliuokė turės gelsvus, o musmirė – pilkšvus lopšelius.
„Patys baisiausi grybai nėra nei kartūs, nei smirdi. Tokie grybai nesukelia jokios baimės, jokio pasišlykštėjimo, jokios įtampos“, – kalba J.Kasparavičius.
Grybauja, nes vaikosi madų
Mikologas pastebi, jog būna tokių žmonių, kurie turi daug pasitikėjimo savimi, pamato gražų grybą ir mano, kad jis yra geras. Taip pat yra tokių žmonių, kurie grybauja, nes jaučia malonumą ir nori konkrečių grybų. Ir atsiranda tokių žmonių, kurie grybauja tam, kad pasigirtų kitiems.
„Rado du baravykus, juos nufotografuoja iš įvairių pusių, atrodo, kad jau ten daugybę rado“, – grybų ekspertas juokiasi ir priduria, jog žmonėms vis labiau tampa aktualu pasiskelbti socialiniuose tinkluose, o ne iš tikrųjų nuoširdžiai grybauti.
Negana to, yra dalis žmonių, kurie pervertina savo galimybes, yra įsitikinę, kad niekada neapsinuodys.
„Žmonės mano, kad nuvažiuos ir liepos mėnesį ras žaliuokių, nors čia rudens grybas. Randa kokį žalią grybą, yra įsitikinę, kad čia tas, o kai jį suvalgo, paaiškėja, kad ne“, – aiškina J.Kasparavičius.
Na, o jeigu į mišką keliausite ne dėl nuotraukos, ką krauti į pintinę – jūsų skonio reikalas. Kaip pastebi mikologas, vieniems gali patikti lepšiai, piengrybiai, kazlėkai, kiti galbūt vertins žaliuokes ar rudmėses. Psichologija čia taip turi vaidmenį, žmonėms svarbu, jog laimikis atrodytų didelis.
