Šio filmo kūrėjai juokavo, jog tokiai galingai juostai norėjosi gal kiek ir įspūdingesnių (švelniai tariant) pristatymo renginių, tačiau sudėtingi laikai verčia prisitaikyti visus ir, liaudiškai sakant, net ir Nolanas turi, ką turi.
Savo šalyje šį filmą galėjome išvysti vieni pirmųjų pasaulyje dar vasaros pabaigoje, o JAV jis debiutavo tik rugsėjo pradžioje.
Beje, apie kino teatrų situaciją Lietuvoje. Ką manote apie šachmatinį sėdėjimo principą salėse? Kas dar nežinote, šiuo metu, jei norite į kiną pasikviesti savo simpatiją, reikės dar paieškoti seansų, kuriuose galėsite sėdėti dviese. Didieji kino teatrai leidžia salėse sėdėti po vieną ir nuo šalimais esančio prašo laikytis socialinės distancijos, net jei po to su juo naktį ir miegosite vienoje lovoje.
Šnekant apie ėjimą į kiną vienam, „Tenet“ seanse Londone spėjo apsilankyt ir pats Tomas Cruise'as. Užsimaskavęs kauke kartu su paprastais kino teatro žiūrovais jis stebėjo vieną iš pirmųjų šio filmo peržiūrų.
Juostoje pasakojama šnipų istorija, kurioje pagrindinis herojus, atlikdamas paslaptingos organizacijos misiją, turi užkirsti kelią trečiajam pasauliniam karui.
Po seanso savo „Twitter“ paskyroje Tomas buvo lakoniškas: „Didingas filmas. Galingas ekranas. Labai patiko“ (angl. „Big Movie. Big Screen. Loved it“). Perskaičius jo pasisakymą pagalvojau, koks jis diplomatiškas ir, matyt, nenori per daug išsiplėsti apie juostą, su kuria neturi nieko bendro.
Tačiau dabar galvoju, kad gal jis, kaip ir daugelis mirtingųjų, mačiusių šį filmą, iki galo ne viską suprato ir nenorėjo to parodyt. Lietuviškuose internetuose daug tokių įvertinimų, kad filmas wow, bet kas tas wow, komentatoriai taip ir nepaaiškina.
Savo pastebėjimus apie filmą norėčiau skirti merginai, kuri Klaipėdos kino teatre po seanso savo draugams pašnabždėjo, jog filmas jai buvo painus ir jį bežiūrint ji pavargo. Tai, kad kažkiek po peržiūros palengvėtų tai merginai ir kitiems jos likimo draugams, surašiau keletą minčių, kurios man asmeniškai padėjo prisijaukinti šį filmą ir nebesiparinti (tiek kiek tai yra įmanoma).
Šis filmas yra mažiausiai dviejų kartų filmas. Labai rekomenduoju pažiūrėti jį dar ir antrą kartą. Po pirmos peržiūros jis atrodo chaotiškas, bet, patikėkit, po antro karto ateina malonumas. Pabandykit – pamatysit. Aukso medalis prodiuseriams už filmą, kuris gerėja po kiekvienos peržiūros. Va, čia yra geras biznis.
Turėtumėm pasidžiaugti už Baltijos draugus ir Talino mieste nufilmuotą įspūdingą lenktynių sceną. Krasnūcha ir aš pavydžiu tų scenų jiems, mintyse matydama, kaip mūsiškiame Savanorių pr. laksto tas „lėtas automobilis“ „Saab“.
Švedų kompozitorius Ludwigas Göranssonas, kūręs muziką šiai kino juostai, mano manymu, kiek persistengė. Žinot, toks jausmas, kai sekmadienio ryte namuose šeimyna dar snūduriuoja, o tu jau šalia jiems kapoji rūgštį. Subtilumo kiek pritrūko.
Filmo autorius Ch.Nolanas priklauso kino elitui ir yra autoritetas. Jo filmų portfelyje: „Inception“, „Interstellar“, komiksinė betmeno trilogija, „Dunkirk“, „The Prestige“ ir kiti. Turėtumėm atsipalaiduoti ir pasitikėti kūrėju, jog filmo scenarijus yra nuoseklus ir iščiustintas. Mes kino salėj teišbuvom tris valandas, šio filmo autorius metų metus sėdėjo ir dirbo prie idėjos gryninimo.
Po dviejų peržiūrų supratau, kad artimiausiu metu šio filmo nebežiūrėsiu. Palengvėjimas atėjo supratus, kad visiško loginio išrišimo jame ir nerasiu. Visus kabliukus, deja, žino tik pats Nolanas ir fizikai, kurie jam patarinėjo kuriant šį filmą.
Todėl linkiu pajausti tikrąją šio bajeviko dvasią ir tiesiog tuo pasimėgauti.
