Žmonės ėjo iš proto dėl Olimpinės gimnastės Laurie Hernandez akies pamerkimo teisėjams Rio Olompinėse žaidynėse. Australijos Ministro Pirmininko Tonio Abbotto liūdnai pagarsėjęs akies pamerkimas per 2014-ųjų radijo laidą buvo visiškai kitoks. Ir dar yra šitai.
Visų šių pavyzdžių pamoka: kai jau pamerkėte akį, visi gali spėlioti, kaip publika tai priims. O tai yra kaip ir tobula paralelė tam, kiek mažai psichologai apie tai žino – o jie žino tik tiek, kad tai vienas iš plačiausiai paplitusių, dviprasmiškiausių elgesio modelių, kokie tik yra. Akies pamerkimas gali būti draugiškas, konspiracinis, koketiškas, ištvirkęs, grėsmingas... Iš tiesų – koks tik norite. (Beje, lygiai tiek pat daug reikšmių turi labai paslaptingas akies pamerkimo jaustukas.)
Teisingumo dėlei, tiesa ir tai, kad ir kitos veido išraiškos gali būti dviprasmiškos: „Šypsena gali reikšti laimę, pašaipą, ar net skausmą. Surauktas antakis gali reikšti pyktį, sumišimą, ar susikaupimą, – praėjusiais metais „Conversation“ skiltyje rašė psichologė Lisa Williams. – Visais šiais atvejais, ypač emociniais, suvokėjai, norėdami išsiaiškinti reikšmę, remiasi kontekstu.“ Tačiau skirtumas gali būti tame, kad mes geriau mokame išsiaiškinti kontekstą tiems kitiems dalykams. Jie reikalingesni – šypsena paprastai būna paprasčiausias, efektyviausias būdas perteikti laimę. Kaip ir surauktas antakis – sumišimą.
Kita vertus, akies pamerkimas, nėra būdas perteikti kažką konkretaus. Jis nereikalingas. Jis tyčinis. Jis mažiau natūralus, todėl jį sunkiau išnagrinėti. Robertas Provine‘as, Merilendo universiteto psichologijos profesorius ir knygos „Curious Behavior: Yawning, Laughing, Hiccupping, and Beyond“ autorius, akies pamerkimą apibūdina kaip natūralaus elgesio iškraipymą: „Mirksintys akių vokai yra kūno langų valytuvai, – rašė jis elektroniniame laiške. – Akies pamerkimas - tai biologinės mirksėjimo funkcijos užgrobimas socialiniams signalams siųsti.“ Štai ką mes žinome – ir ko nežinome – apie tokį signalizavimą.
Tai kaip dominuojanti ranka – esate arba dešiniarankis arba kairiarankis
Nors mūsų kūnai ir atrodo simetriški, taip nėra. Rašome viena ranka; spirti esame linkę viena koja; kaskart, kai nusišypsome puse lūpų, greičiausiai visada pakeliame tą patį lūpų kamputį.
Tas pats galioja ir akims – pirmenybę esame linkę teikti tik vienai; tai fenomenas, vadinamas akių dominavimu. Sekundei įsivaizduokite, kad žiūrite pro teleskopą, ar fotoaparato vaizdų ieškiklį – kurią akį naudojate? Tai jūsų dominuojanti akis, kuria smegenys labiau pasikliauna, norėdamos gauti vizualią informaciją. Nemaža tikimybė, kad kita akis – nedominuojanti – yra ta, kurią natūraliai pamerkiate.
Tačiau kai kurie žmonės visiškai negali to daryti
Čia yra puiki vieta apibrėžti terminus: akies pamerkimas, arba vienos akies mirksėjimas, vyksta tada, kai sutraukiate veido raumenį, vadinamą orbicularis oculi, kontroliuojantį akies voko judesį. Kaip ir visiems kitiems veido judesiams, šiam vadovauja veido motorikos branduolys – kamieninėse smegenų ląstelėse esanti neuronų grupė, padedanti daryti viską nuo šypsojimosi iki antakių suraukimo. Branduolyje skirtingi neuronų pogrupiai kontroliuoja skirtingus raumenis, labiau veiksmo sukoncentruojant į apatinę veido dalį – būtent dėl to valdyti burną atrodo lengviau nei antakius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Laimės ekspertas iš Danijos: ar žinote, ko jums reikia, kad būtumėte laimingi?
Dėl šios priežasties kai kurie žmonės, nepaisant didelių pastangų, negali pamerkti akies: tam reikalingi raumenys neturi savo „nekilnojamojo turto“ veido motorikos branduolyje. Ryšys tarp smegenų ir raumenų nėra pakankamai stiprus – sveikatos atžvilgiu dėl to nereikia nerimauti, tačiau tai labai nepatogu, jei bandote būti žavingi.
Net skaitmeniniame pasaulyje – ypač skaitmeniniame pasaulyje – akies pamerkimas gali būti dviprasmiškas
Štai jums iššūkis „naujai pradžiai“: vietoj to, kad atsisakytumėte angliavandenių ar kofeino, ar nuodijančių draugysčių, ar ko nors dar, pabandykite nenaudoti akį primerkusios šypsenėlės. Geriausiu atveju, jūsų pokalbiai atrodys šiek tiek pasyviai agresyvūs; blogiausiu – padidės tikimybė, kad pašnekovai ne taip supras tai, ką norite pasakyti.
Patvirtindamas tai, ką dauguma žmonių, turinčių du nykščius ir telefoną, jau seniai žino, vienas 2015-ųjų „Quarterly Journal of Experimental Psychology“ žurnale publikuotas tyrimas parodė, kad akies mirktelėjimas paverčia žinutę sarkastiškesne, nors rašantysis to ir nesiekia. Tyrimo dalyviai skaitė pokalbius „Facebook“ ir trumposiomis žinutėmis su ir be veidelių – kai kurios žinutės buvo nuoširdžios, kitos sarkastiškos – ir bandė nupasakoti žinučių tikslą.
Kai žinutės buvo dviprasmiškos, ir dalyviai neturėjo pakankamai konteksto atskirti ar autorius buvo nuoširdus, pridėta akį pamerkusi šypsenėlė užtikrintai nustūmė žinutę į sarkazmo teritoriją. Toks veidelis taip pat sustiprino žodžių emocinį poveikį: pasaldinta strėlė, tokią kaip „Man patiko tavo apdarai ;)“ su pamerkta šypsenėle buvo suvokiama negatyviau, o sarkastiškas komplimentas „Uh, atrodei klaikiai ;)“ – pozityviau.
Tačiau kiti tyrimai turėjo priešingų rezultatų – kai kurie teigia, kad veideliai nelabai padeda perteikti sarkazmą, arba kad skyrybos ženklai yra efektyvesni. Bet kokiu atveju, tikram gyvenimui šie tyrimai nelabai taikytini. Visai kas kita būtų, jei žmonės sutiktų pamerktos akies veidelį naudoti tik sarkazmui, ir niekam kitam. Tačiau skaitmeninius pokalbius žmonės barsto tokiom šypsenėlėm visada, ne tik sarkazmui, dėl to jos tampa beverčiai aiškumo įrankiai.
Anekdotinė situacija – nemažai draugų padėjau analizuoti „Tinder“ pokalbius ir ginčijausi, kad veidelis su primerkta akimi taip pat gali reikšti tam tikrą norią neviltį, kaip kad tipografinis per garsaus juoko iš rimto dalyko ekvivalentas (nors, kiek žinau, to patvirtinančio tyrimo kol kas nėra – tik daugybė nejaukių apsikeitimų žinutėmis).
Nelabai galite kontroliuoti, kaip interpretuos jūsų akies pamerkimą
Tiesą pasakius, nelabai daug akies pamerkimo tyrimų yra atlikta. Dažniausiai cituojamas tyrimas, kurį galima rasti (2009-siais žurnale „Communication Research Reports“ publikuotas tyrimas), parodė kiek plačiai šis gestas gali būti naudojamas.
Tyrimo metu, aktoriai ir aktorės išsidėstė universiteto miestelyje ir prekybos centre, ir klausė praeivių kiek valandų; kitam asmeniui atsakius, aktorius jam padėkojo, pamerkė akį, ir nuėjo. Iškart po to, prie to žmogaus prieidavo vienas iš tyrėjų ir klausdavo, ar šis pastebėjo akies pamerkimą, ir jei taip, ką apie tai pamanė. Koks tas akies pamerkimas buvo, skalėje nuo normalaus iki keisto? Ar dėl to jie pasijuto nejaukiai? Šis gestas paliko teigiamą ar neigiamą įspūdį? Kiek draugiškas, mandagus, patrauklus jiems pasirodė akies pamerkėjas? Ir, galiausiai, ką, jų manymu, turėjo reikšti akies pamerkimas?
Populiariausios interpretacijos: akies pamerkimas naudojamas padėkai išreikšti, yra arba draugiškumo ženklas, arba flirto manevras. Kitos, ne tokios populiarios teorijos buvo, kad mirksintysis turi akių problemų, norėjo pasirodyti „kietas“, arba bandė išreikšti kažkokį užslėptą motyvą – kaip pasiūlė vienas subjektas: „jie visai nenorėjo sužinoti kiek valandų“.
Tad žinome štai ką: tas pats to paties asmens akies judesys, gali atrodyti kaip daugybė dalykų. Kai kuriais atvejais, rašė tyrimo autoriai, akies pamerkimas suprantamas kaip „įsitraukimo elgesys“ – priemonė, padedanti užmegzti ryšį, kaip palinkimas link kažko ar akių kontakto palaikymas. Kitais atvejais, šis gestas interpretuojamas kaip „stiprinamasis elgesys“, pabrėžiantis kitokią socialinio bendravimo formą – pavyzdžiui, kaip padėkos ženklas, net jei ją jau išreiškėte žodiniu būdu.
Dėl šio neapibrėžtumo akies pamerkimas gali būti labai nejaukus
Kai kuriais atvejais, akies pamerkimas yra interpretuojamas kaip kažkas labai atstumiančio: tas pats akies pamerkimo dviprasmiškumas suteikia jam nejaukumo. Kažkas verčia mus jaustis nejaukiai, kai dėl jų keisto elgesio jie atrodo nenuspėjami, o dėl to būna sunkiau nustatyti, ar jie kelia grėsmę ar ne. Taip yra ir su akies pamerkimu: pavyzdžiui, jei su draugu subtiliai iš kažko tyčiojatės, ir tas žmogus nė neįtaria, kad tyčiojamasi iš jo, pakankamai paprasta draugo akies pamerkimą suprasti kaip „Ei, mes vieninteliai suprantame šį pokštą.“ Tačiau jei nepažįstamasis autobuse taip padaro, jūs neturite tokių situacinių žinių pagrindo, per kurį interpretuotumėte šį gestą, būtent todėl akies pamerkimai gali būti suprasti netinkamai.
O ypač koketiški akies pamerkimai gali būti labai rizikingi (turint galvoje, kad mums ypač blogai sekasi suprasti, kai kažkas su mumis flirtuoja). 1996-ųjų „New York Times“ straipsnis apie flirto paskaitą, tikslus apibūdino taip: Dalyviai, be kitų dalykų, sužinojo „skirtumus tarp koketuojančio žvilgsnio ir nepatogaus spoksojimo“, „kada ir kur flirtas yra priimtinas“, ir „kada ir kur nepamerkinėti akies.“
Viena studentė pasidalino savo pagrindine įžvalga: „Bent jau dabar žinau, kad akies pamerkimas nėra tiesiog akies pamerkimas.“ O kas tai yra, spėlioti gali bet kas.
