Per septynerius metus sukūrė savo sistemą
Keturių vaikų, iš kurių trys – mokyklinukai, mama Jolanta Malakauskienė jau turi patirties, kaip pasiruošti mokyklai. Vyriausia jos dukra – septintokė, o du sūnūs – pirmokas ir antrokas. Dukra daugumą kanceliarinių prekių jau nusiperka pati, o kitus vaikus „apiperka“ mama, tačiau tai daro pagal jai pasiteisinusią sistemą.
„Naujiems mokslo metams pradedu ruoštis dar gegužę ir iki liepos vidurio paprastai turiu visas reikalingas priemones, išskyrus pratybas, kurios perkamos centralizuotai. Taigi, kai visi pradeda rūpintis ir lakstyti po parduotuves, aš jau būnu rami.
Tačiau šie metai išskirtiniai – kol kas vaikams turiu tik kuprines, sąsiuvinių bei rašiklių. Sąmoningai neperku nei sportinės aprangos, nei uniformų, nei vidaus batelių, nors tokiu metu šiuos daiktus visada turėdavau. Darau tai iš atsargumo, kad gali neprireikti, jeigu bus įvestas nuotolinis mokymas, laukiu rugpjūčio pabaigos“, – pasakojo moteris.
Smulkias kanceliarines prekes ji išmokusi pirkti antroje rugsėjo pusėje, kai būna 70 proc. nuolaidos.
Beje, rašiklius, sąsiuvinius ir kitas smulkias kanceliarines prekes ji išmokusi pirkti antroje rugsėjo pusėje, kai būna 70 proc. nuolaidos. Nors tuo metu pasirinkimas kiek susiaurėjęs, šių prekių kokybei pašnekovė didelių reikalavimų nekelia, svarbu, kad būtų patogios naudoti. Mat rašikliai, pieštukai, trintukai ir kiti smulkūs daiktai labai lengvai pasimeta.
Tačiau ieškodama tinkamos kuprinės ji nuolaidų nesivaiko ir pinigų negaili.
„Kuprinei negaila išleisti ir 100 eurų, nes ji tarnauja ne vienus metus, turi būti patogi, ergonominė ir patikti vaikui. Šią prekę, kaip ir drabužius, kuriuos jie dėvės, visada perku ir tariuosi su vaikais. Smulkias kanceliarines prekes nuperku pati.
Reikalingų priemonių sąrašus žinome iš anksto, tačiau peržiūriu juos kritiškai ir perku ne viską, nes iš patirties žinau, kokių dalykų niekada neprireikia.
Kai ruošiau į mokyklą pirmą vaiką, nė pusės to, ką buvau nupirkusi, neprireikė, todėl dabar atsirenku racionaliau ir nekompleksuoju, jeigu tam tikros priemonės pereina iš vyresnio vaiko jaunesniam.
Vieno vaiko kanceliarinėms prekėms išleidžiu apie 50 eurų. Mano galva, tai nėra daug, juolab kad priemonių užtenka visiems metams. Visada nuperku ir atsarginių priemonių, kad prireikus jos būtų po ranka, tačiau paprastai pasibaigia tik guašas ir pieštukiniai klijai. Taigi didelio streso mokslo metų pradžia man nesukelia, nes aš paskirstau laiką, kada ką perku.
Didelio streso mokslo metų pradžia man nesukelia, nes aš paskirstau laiką, kada ką perku.
Nesu iš tų žmonių, kuriems specialiai reikia imti atostogas, kad gautų atostoginius ir galėtų už juos paruošti vaikus mokslo metams. Esu girdėjusi tokių atvejų ir, pasirodo, tai ne tokia jau reta praktika. Tačiau manau, kad ji susijusi ne tiek su žmonių pajamomis, kiek su gebėjimu planuoti“, – svarstė J.Malakauskienė.
Pernai pirmoką suruošti mokyklai jai kainavo beveik 400 eurų. Į šią sumą įskaičiuota sportinė apranga, avalynė, du uniformos komplektai, pratybos ir kanceliarinės prekės. Šeštokės mokymo priemonių krepšelis kainavo apie 250 eurų.
Pasak moters, kuo aukštesnė klasė, tuo mažiau reikia pinigų. Mat dalis priemonių lieka nuo ankstesnių metų, be to, kai kurios prekės, pavyzdžiui, sportinė apranga, mažesniam vaikui kainuoja brangiau nei didesniam.
Mokinio priemonių krepšelis – nuo 250 iki 500 eurų
„Swedbank“ Finansų institutas kasmet atlieka tyrimą, kiek tėvai išleidžia pinigų savo vaikų mokymo priemonėms. Pasak instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, brangiausiai kainuoja į mokyklą išleisti pirmoką.
Pirmoko mokslo priemonių krepšelis vidutiniškai siekia apie 250 eurų. Apie 60 eurų sudaro kanceliarinės prekės (rašymo, piešimo reikmenys, kuprinė), apie 100 eurų – uniforma, apie 50 eurų (43 pirmokams ir 47 penktokams) – pratybos, 40 eurų – sporto ir šokių apranga.
„Tai vidutinės išlaidos – skaičiavome tikrai ne pačias brangiausias prekes. Pavyzdžiui, sporto batelius ėmėme iš prekybos centrų, o ne iš specializuotų parduotuvių, kuriose jie daug brangesni. Vien kuprinė gali kainuoti apie 100 eurų ar daugiau, uniforma – apie 200 eurų ir pan. Kai kurie tėvai pasiruošti mokyklai išleidžia ir 500 eurų.
Beje, pernai šis krepšelis buvo 20 proc. mažesnis nei ankstesniais metais. Galima spėti, kad tai susiję su tuo faktu, kad atsirado daugiau tiekėjų, todėl padidėjo konkurencija ir sumažėjo kainos“, – aiškino pašnekovė.
Paprastai tėvai, ypač ruošdami vaiką į pirmą klasę, priperka per daug, todėl verta peržiūrėti, kur galima sutaupyti.
Kanceliarinių prekių dalyje, kurią sudaro 39 skirtingos priemonės, didžiausios išlaidos atitenka kuprinei. J.Cvilikienės manymu, šiemet situacija, susijusi su koronavirusu, gali pakoreguoti pratybų krepšelį, kadangi esant nuotoliniam mokymui jos persikelia į elektroninę erdvę. Tačiau uniformas tėvai greičiausiai pirks.
„Kita vertus, vis tiek reikėtų pirkti drabužių, skirtų dėvėti mokykloje, taigi uniforma iš dalies ir sutaupo pinigų. Vis dėlto vienkartinė investicija į ją yra didelė“, – svarstė finansų ekspertė.
Beje, tėvų apklausoje, kurią taip pat atliko „Swedbank“ Finansų institutas, tėvai nurodė ruošdami vaikus į mokyklą išleidžiantys panašias sumas – apie 300 eurų. J.Cvilikienė pabrėžė, kad išlaidos mokymo priemonėms iš tiesų yra tik dalis visų išlaidų, kurias patiria tėvai, kai vaikai pradeda lankyti mokyklą. Mat per mokslo metus tenka mokėti už vaiko maitinimą mokymo įstaigoje, už užklasinį ugdymą, taip pat dauguma tėvų vaikams duoda kišenpinigių (paprastai nuo 5 iki 15 eurų).
Ekspertės patarimai
Paklausta, koks laikas tinkamiausias pasirūpinti mokymo priemonių krepšeliu, ekspertė patarė neskubėti ir, jei įmanoma, palaukti rugsėjo pradžios, kai tėvai iš mokytojų tiksliai sužino, ką reikia nupirkti ir į ką atsižvelgti perkant priemones. Be to, rugsėjo antroje pusėje prasideda išpardavimai, taigi visas priemones galima įsigyti pigiau.
„Paprastai tėvai, ypač ruošdami vaiką į pirmą klasę, priperka per daug, todėl verta peržiūrėti, kur galima sutaupyti, pavyzdžiui, gal kuprinė yra likusi sesės ar brolio, nepirkti visiems naujų matlankių ir liniuočių, nes vaikai jų nepanaudoja. Nors vaikui, ypač jeigu jis eina į pirmą klasę, norisi visko naujo ir gražaus, prisiminkime, kad mūsų laukia neeilinis ruduo. Todėl siūlau neskubėti – įsigyti tai, ko tikrai reikės, o visa kita bus galima pasipildyti laikui bėgant. Gal verta su kitais tėvais pasikalbėti, pavyzdžiui, esu girdėjusi gražių pavyzdžių, kai tėvai nusprendžia centralizuotai nupirkti sportinius marškinėlius ir tokiu būdu gerokai sutaupo“, – teigė pašnekovė.
Tyrimai rodo, kad tėvai vis daugiau dėmesio kreipia į kainos ir kokybės santykį ir pasiruošę už kokybę primokėti. Pavyzdžiui, pernai 20 proc. daugiau tėvų nei ankstesniais metais teigė, kad jie linkę investuoti į kokybę. Tai sutapo ir su ekonomikos augimu bei didesnėmis žmonių finansinėmis galimybėmis.
„Į tam tikrus daiktus, pavyzdžiui, kuprinę, iš tiesų verta investuoti, tačiau į labai kokybišką sportinę avalynę investuoti tikrai neverta, nes vaikai auga labai greitai, taigi po pusmečio ji gali nebetikti.
Taip pat verta pasverti, kiek mes mokame už tam tikrą ženklą, nes kuprinė vien dėl garsaus prekių ženklo logotipo gali labai smarkiai pabrangti. Taip pat nesiūlyčiau pradinukui pirkti brangių rašiklių, nes visi tėvai gali pasakyti, kad jie pasimeta per pirmas dvi savaites“, – aiškino J.Cvilikienė.
Finansų ekspertė patarė ruošimąsi į mokyklą žaismingai išnaudoti ir ugdant vaikų finansinį raštingumą. Tiesiog prieš eidami su vaiku į parduotuvę iš anksto aptarkite reikalingų priemonių sąrašą ir sumą, kurią gali šeima šiam krepšeliui išleisti.
Pavyzdžiui, yra 30 eurų. Užsimanęs rašiklio už 10 eurų vaikas suvoks, kad visoms kitoms prekėms liks tik 20 eurų. Tačiau jeigu rašiklį pasirinks už 5 eurus, jis galės įsigyti papildomų piešimo sąsiuvinių ar kitų prekių.
„Turėti sąrašą ir pinigų limitą būtina, nes papildomų norų, stebint spalvotas parduotuvės lentynas, tikrai atsiras. Taip pat su vaiku verta kalbėti apie tai, kiek ta prekė yra graži ir kiek patogi. Tik svarbu į parduotuvę eiti nepavargus ir pasikausčius kantrybe, nes diskusijų gali kilti. Tačiau tai puiki finansinio raštingumo pamoka apie tai, kaip atskirti poreikį nuo noro, t. y. ar daiktas reikalingas, ar tiesiog užgaida“, – pasakojo pašnekovė.
Koronavirusas gali pakoreguoti krepšelį
Tendenciją, kad vis daugiau tėvų linkę rinktis brangesnes, bet kokybiškesnes prekes, pastebėjo ir prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis. Jis taip pat sieja šią tendenciją su augančiomis žmonių pajamomis.
„Vadinamasis „mokinio krepšelis“ gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki šimto ir daugiau eurų. Tai priklauso nuo mokinių poreikių ir tėvelių galimybių. Pagrindinės mokyklinės prekės: kuprinės, sąsiuviniai, rašikliai, plunksnakočiai, dažai, piešimo sąsiuviniai, liniuotės, spalvoti pieštukai, trintukai, flomasteriai.
Mokyklinių prekių kainos išliko panašios į pernai buvusias. Be to, visą rugpjūčio mėnesį ir didžiąją dalį rugsėjo vyks akcijos, kurių metu bus taikomos nuolaidos. Todėl siūlyčiau sekti reklamas ir akcijas, nes tada galima apsipirkti perpus pigiau“, – teigė pašnekovas.
Pasak D.Ryliškio, paprastai didžiausias mokyklos reikmenų pirkimo pikas būna paskutinę rugpjūčio savaitę, tačiau, kaip bus šiemet, sunku prognozuoti. Be to, kai kurios prekės gali būti nepaklausios. Pavyzdžiui, žmonės svarsto, ar verta dabar pirkti kuprines.
Apsipirkimo įpročių tyrimas
Prekybos tinklo „Maxima“ atlikta apklausa rodo, kad populiariausiomis mokyklinėmis prekėmis išlieka kanceliarinės rašymo, popieriaus ir piešimo priemonės. 62 proc. gyventojų į mokyklinių pirkinių krepšelį šiemet įtrauks ir vaikišką avalynę, 57 proc. – vaikiškus drabužius, o trečdalis – pieštukinę. Naujas mokyklines kuprines savo vaikams šiemet planuoja pirkti tik 18 proc. tėvų.
Dėl koronaviruso nulemtos situacijos 17 proc. gyventojų, ruošdamiesi naujiems vaikų mokslo metams, šiemet ketina pasirūpinti ir nuotolinio mokymosi priemonėmis – ausinėmis, kompiuteriu, planšete, internetine kamera ar mikrofonu. Be to, 60 proc. tėvų atskleidė, kad ruošdami vaikus mokyklai šiemet daugiau dėmesio skirs jų imunitetui stiprinti, o 56 proc. higienos įpročiams ugdyti.
Apklausa taip pat parodė, kad dažniausiai visų reikiamų mokyklinių prekių gyventojai įsigyja per 2–3 kartus. Tiek apsipirkimų prireikia 61 proc. gyventojų. 22 proc. tėvų, ruošdami vaikus mokyklai, į parduotuves vyksta daugiau nei tris kartus. Per vieną kartą vaikus mokykliniais reikmenimis aprūpina 17 proc. tėvų. Daugiau kaip trečdalis (35 proc.) mokyklinio amžiaus vaikų turinčių gyventojų visas mokyklai reikalingas prekes renkasi kartu su atžalomis, o 59 proc. drauge perka dalį prekių.
Beveik trečdalis (31 proc.) tėvų vieno vaiko mokyklinėms prekėms šiemet planuoja skirti 101–200 eurų, o 17 proc. tam ketina išleisti daugiau nei 200 eurų. Dešimtadalis gyventojų, aprūpindami savo atžalas mokykliniais reikmenimis, planuoja įtilpti į 11–50 eurų biudžetą.
