Europoje pirmosios gėlių komponavimo taisyklės buvo sukurtos daugiau nei prieš 400 metų Prancūzijoje. Jomis buvo draudžiama puokštėms naudoti geltonus žiedus, kurie buvo įvardijami kaip išsiskyrimo, neapykantos simbolis. Vienas iš taisyklių punktų skelbė, kad komponuojant puokštes žydinčias šakeles reikia nulaužyti nuo stiebų ir tvirtinti prie pasirinktų dirbtinių priedų, paskui apšlakstyti kvapiaisiais aliejais.
1900 metais gėlininkai ėmė laužyti prancūzų nustatytas taisykles: atsisakė gausybės dirbtinių priedų, žiedų nebelaužė nuo šakelių, juos ėmė komponuoti su lapiniais augalais. Daugybė prancūzų gėlininkų idėjų išplito po kitas šalis, atskiros tautos įkūrė savo floristikos mokyklas, susikūrė puokščių komponavimo taisykles.
 |
| Shutterstock nuotr./Ikebana |
Idėjos iš Rytų
Daugybė patyrusių mūsų šalies floristų, komponuodami originalias puokštes, idėjų neretai semiasi iš japonų meno rūšies ikebanos. Tai – puokščių komponavimas vazose pagal tam tikras taisykles, atsiradęs XV amžiuje ir tapęs japonų tautos dvasinio gyvenimo dalimi.
Bėgant metams, per kuriuos šalyje įvyko daugybė ekonominio, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo pokyčių, ikebanos kūrimo taisyklės paprastėjo, keitėsi augalų išdėstymo tvarka vazoje, jų deriniai, tačiau septyni pagrindiniai gėlių komponavimo principai išliko.
Smalsu, kaip komponuojamos ikebanos? Kompozicijoje paprastai vyrauja trys pagrindiniai elementai, apibrėžiantys tris pradžias: dangų, žemę ir žmogų. Jie puokštėse išreiškiami gėlės žiedu, augalo šakele ir žole. Šie augalai vazoje komponuojami pagal tam tikus reikalavimus:
• kompozicija turi būti asimetriška, t. y. dešinioji ir kairioji jos dalys negali būti lygios;
• puokštės apimtis turi būti išreikšta trimate kompozicija (aukštis, plotis ir gylis);
• kiekvienai puokštei būtinas bent vienas savitas elementas, kad būtų išvengta pasikartojimo;
• augalai ir indai turi būti vieni kitiems proporcingi, kompozicijos dydis turi atitikti patalpos proporcijas;
• pasirinkti augalai turi harmoningai dėrėti, o sukomponuoti sudaryti judėjimo įspūdį;
• puokštė privalo atspindėti tam tikrą emocinę nuotaiką.
Rytietiški puokščių komponavimo principai gana aiškūs. Jei turite noro, jais galite pasinaudoti kurdama puokštes savo būstui. Ne tik iš žydinčių gėlių, šakelių ir žolelių – šiuolaikiškoms puokštėms komponuoti tiks augalų šaknys, vaisiai, medžių žievės, akmenėliai, kriauklės, plaušai, lininiai korėti kaspinai ir kt. Jeigu jūsų sukurta puokštė atspindės metų laiką, būsite išlaikiusi rytietiškus komponavimo principus.
Įsidėmėkite: kuo daugiau širdies įdėsite, kuo daugiau emocijų išreikšite komponuodama gražiausius su jūsų namų interjeru derančius augalus, tuo ypatingesnė nuotaika tvyros jus namuose.
 |
| Fotolia nuotr./Ikebana |
Gėlių harmonija
♦ Vaza – dekoratyvus interjero elementas. Prieš komponuodama joje puokštę, pagalvokite, ką norite pabrėžti: vazos ar puokštės grožį. Norėdama akcentuoti gėles, vazą rinkitės kuo paprastesnę. Jei nenorite užgožti vazos originalumo, neperkraukite jos augalais.
♦ Puokštę komponuosite iš kelių rūšių žiedų? Stenkitės, kad gėlės derėtų spalviškai, o vaza atkartotų bent vieną puokštės atspalvį.
♦ Kambarį, į kurį neužklysta saulės spinduliai, galite sušildyti ryškių šiltų spalvų (geltonos, oranžinės ir kt.) gėlių žiedais. Juos komponuokite ryškesniuose induose, puokštę paįvairinkite šviesesnių tonų lapiniais augalais.
♦ Saulėtoje patalpoje ypač gražiai atrodys pastelinių spalvų vazoje pamerktos alyvinių bei rožinių atspalvių gėlės sodriai žaliais lapais.
♦ Namuose turite daugybę retai naudojamų skaidraus stiklo vazų? Aukštose gražiai atrodys pavienės ilgakotės gėlės. Į žemesnę platesnę vazą galite sumerkti, pavyzdžiui, tos pačios rūšies skirtingų pereinamų spalvų gėlių žiedus – prieš tai nuo kotelių nuskabykite lapelius, kad netvarka vazoje nekristų į akis.
♦ Skaidraus stiklo vazoje gražiai atrodo vandenyje plūduriuojantys masyvūs gėlių, pavyzdžiui, rožių, gerberų, stambiažiedžių ramunių, žiedai.
♦ Aukštą vazą patartina statyti ant grindų ir joje komponuoti svyrančių gėlių kompoziciją.
♦ Stalui dekoruoti parinkite neaukštą geometrinės formos vazą. Joje pamerkite ne aukštesnę nei 15 cm aukščio gėlių puokštę – prie stalo sėdintiems žmonėms netrukdys bendrauti. Puokštę galite komponuoti tik iš žiedų arba įpinti į juos, tarkim, žydinčių ar spygliuotų medžių šakelių. Jei vaza labai plati ir baiminatės, kad gėlės joje netvarkingai pasiskirstys, naudokite specialią vandenį sugeriančią kempinę. Tiesa, jeigu vaza skaidraus stiklo, kempinę paslėpkite po dekoratyvių akmenėlių sluoksniu.
♦ Gėlių, kurios turi daug gražių žalių lapų, puokštės neperkraukite kitais žalumynais, geriau pagyvinkite ją kontrastingais smulkesniais (jei gėlės stambiažiedės) ar stambesniais (jei gėlės smulkios) žiedais.
♦ Su gyvomis gėlėmis labai tinka derinti džiovintus augalus. Beje, jeigu gyvos gėlės bekvapės, džiovintus augalus, prieš komponuodama į puokštę, galite apšlakstyti mėgstamo aromato eteriniu aliejumi.
 |
| Shutterstock nuotr./Ikebana |
Gėlininko patarimai
♦ Prieš merkdama į vazą bet kokią skintą gėlę (ją ne laužkite ar žirklėmis kirpkite, o nupjaukite peiliu), nuskabykite visus apatinės jos dalies lapus ir ūglius.
♦ Kasdien keiskite vandenį vazoje, apatinę gėlių kotų dalį nuplaukite ko tekančiu šaltu vandeniu, paskui po centimetrą kotus patrumpinkite peiliu.
♦ Pievų, darželių gėlių ar rožių puokštę kasdien apipurkškite kambario temperatūros vandeniu – ne tik žiedai, bet ir lapeliai atgis, sustiprės gėlių aromatas.
♦ Jums padovanojo originalią puokštę? Prieš merkdama į vazą, nebijokite jos išardyti, t. y. nurišti dekoratyvines juosteles (labai svarbu pašalinti ir lipnią juostą, kuria neretai būna apsukti gėlių kotai) – puokštė ilgiau džiugins akis ir sielą.
