Daily Mail rašo, kad ekspertai buvo kone šokiruoti, pamatę oksitocino (dar vadinamo laimės ar meilės hormono) išsiskyrimo rodmenis gyvūnų organizme. Profesorius Paulas Zakas iš Claremonto universiteto Kalifornijoje, atliko keletą eksperimentų, kad išmatuotų oksitocino kiekį gyvūnų kraujyje, kai šie bendrauja su savo mylimais šeimininkais ar kitais gyvūnais.
Beje, oksitocinas intensyviai gaminasi ir pasiekia aukštą koncentraciją įvairiose socialinėse situacijose, pavyzdžiui, kai įsimylime, patiriame orgazmą. Užfiksuota, kad moterų organizme jo padaugėja maitinat kūdikį krūtimi ir netgi gimdant!
Arkanzase, gyvūnų prieglaudoje, tyrimui buvo pasitelkta ožka ir šuniukas, kurie kartu žaisdavo, bėgiodavo, vienas kitą meiliai erzindavo. Iš pradžių „meilės“ hormonas buvo tiriamas laikant šiuos gyvūnus atskirai, o vėliau – po smagių tarpusavio žaidimų. Rezultatas labai nustebino mokslininkus, kadangi šuns organizme hormono oksitocino kiekis pastaruoju atveju buvo net 48 proc. didesnis, palyginti su įprastu kiekiu žmogaus organizme. O ožkos rodmenys atskleidė dar nuostabesnį dalyką – tokie skaičiai pasitaiko tik tuomet, kai žmogus išties ką nors myli tikra ir nuoširdžia meile.
Profesoriaus nuomone, prisirišimas tarp gyvūnų formuojasi panašiu principu, kaip ir tarp žmonių. Tačiau tokia meilė pasiekiama tik su naminiais gyvūnais.
Antrajame eksperimente 100 žmonių davė savo kraujo mėginius, o po to uždarame kambaryje 15 minučių žaidė su kate arba šuniu. Po to eksperimento dalyviai vėl davė savo kraujo, kad būtų ištirti jo fiziologiniai pokyčiai, t. y. oksitocino rodmenys.
Mokslininkai nustatė, kad visų tyrimo dalyvių rezultatai buvo skirtingi, ir tai, visų pirma jie siejo su tuo, kiek žmogus anksčiau laikė ar dabar laiko gyvūnų. Taip pat atskleista, kad į skirtingus naminius gyvūnus žmonės reaguoja skirtingai.
„Kai kurie žmonės tiesiog nėra sukurti auginti šunį ar katę. Mes atlikome dar vieną eksperimentą ir davėme žmogui palaikyti mažą šuniuką, kuris daugeliui sukelia šiltus jausmus. Tačiau tiriamojo oksitocino kiekis padidėjo vos 3 proc.“, – pasakojo profesorius P. Zakas. Išvada? Šunys tikrai myli savo šeimininkus, tačiau ne visi šeimininkai tą patį jaučia savo augintiniams...